Tikriausiai sunku įsivaizduoti šeimą ar asmenį, kurio niekada nebūtų ištikusi krizė ar netikėtos nemalonios situacijos. Visi esame patyrę išgyvenimų, netekčių, ligų ar skyrybas. Daugeliui žmonių sudėtinga kalbėti apie savo problemas, o nusistatymas prieš psichologinę pagalbą vis dar jaučiamas. Vis dėlto specialistai ragina išmokti kalbėti, net kai to nesinori.

Žmonės, pajutę fizinius negalavimus, kreipiasi į gydytojus. Lygiai taip pat, pajutus vidinį skausmą ar psichologinius sunkumus, vertėtų kreiptis į psichologą. Žmonės, savyje laikantys daug stiprių sunkių emocijų, gali tapti uždari arba reaguoti priešiškai ir tai nepadeda išspręsti esamų probleminių situacijų. Vis dėlto tai nereiškia, jog problemų išspręsti nesinori. Tiesiog daugelis bijo kreiptis į specialistus.

Kalbėtis apie problemas nėra lengva

Psichologė Rimantė Eidukevičiūtė teigia, kad dažnai žmonėms nėra lengva kalbėti apie savo sunkius išgyvenimus. Pasak psichologės, neretai sunkiausia sau pačiam pripažinti, kad reikalinga aplinkinių pagalba, o ir paprašyti pagalbos daugeliui yra sudėtinga. Tačiau ištikus rimtoms krizėms aplinkinių, draugų ir giminaičių paramos gali nebeužtekti. Situacijoms rimtėjant, kai žmonės nuolat jaučiasi blogai ar, pavyzdžiui, patiria traumuojančius emocinius išgyvenimus, būtina kreiptis į specialistus.

„Manau, kad trūksta žinių ir pasitikėjimo vieni kitais. Mums visiems nelengva kalbėti apie savo problemas. Kur kas lengviau pasakoti apie tai, kas sekasi, negu apie tai, kas nesiseka. Priežastys, kodėl nesikreipiama psichologinės pagalbos, gali būti įvairios. Yra giliai įsišaknijusių įsitikinimų, jog gėda prašyti pagalbos ir tik silpni žmonės negali problemų išspręsti patys.

Tačiau tai yra mitas ir greičiausiai istorinės aplinkybės taip pat tam turi įtakos, nes sovietmečiu būdavo atvejų, kai „nepatogūs“ ir tuometinei valdžiai nenaudingi žmonės buvo priverstinai gydomi psichiatrijos ligoninėse, o tai irgi prisideda prie psichikos specialistų vengimo“, – pasakoja psichologė.

Kada kreiptis į specialistą?

Anot psichologės, į specialistus kreipiamasi įvairiose situacijose: susiduriant su sunkumais įveikiant įvairias krizes, kaip kad artimo žmogaus netektis, skyrybos, lėtinės ligos ar darbo praradimas. Taip pat R. Eidukevičiūtė tikina, jog visiškai normalu ir svarbu kreiptis, jei patiriate sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose ar išgyvenate nuolatinę įtampą, prislėgtumą, nerimą, baimes.

Į vaikų ar paauglių psichologą rekomenduojama kreiptis, kai vaikui sunku pritapti mokykloje, susirasti draugų. Taip pat – jei vaikas nuolat liūdnas, susirūpinęs, prislėgtas ar blogai miega, turi valgymo problemų.

„Jeigu vaiką kamuoja baimės ar įkyrumai, trukdantys jam mokytis, bendrauti, laisvai jaustis – atkreipkite į tai dėmesį ir nepraleiskite pro akis. Labai svarbu atkreipti dėmesį, jei staiga pasikeitė vaiko elgesys – jis užsisklendžia, nenori bendrauti su aplinkiniais, yra pastebimai pasikeitęs, nežaidžia arba nebeužsiima anksčiau pamėgta veikla“, – apie vaikų psichologiją kalba R. Eidukevičiūtė.

Kreipiasi vis daugiau žmonių

Svarbu suprasti, kad žmonių, išgyvenančių sudėtingą psichologinį laikotarpį, yra tikrai daug ir kad atsidurti tokioje situacijoje yra visiškai normalu. Žmonės, susiduriantys su problemomis, bijo prašyti pagalbos, nes mano, kad tik jie vieni jaučiasi blogai ir niekas nesupras jų esamos situacijos.

Tačiau palaipsniui situacija keičiasi. Psichologė išskyrė, jog vis daugiau žmonių ieško ir pasinaudoja įvairia psichologine pagalba – individualiomis konsultacijomis, grupėmis, mokymais, seminarais.

„Džiugu, kad yra projektai, kuriuose galima gauti nemokamą psichologinę pagalbą. Pavyzdžiui, šiuo metu į Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrą, kuriame šiuo metu dirbu, kreipiasi daugybė žmonių norinčių gauti įvairias psichologinės pagalbos paslaugas: tiek individualias konsultacijas, tiek grupinius užsiėmimus. Tai rodo augantį susidomėjimą ir žmonių drąsą ieškoti sau ar savo artimiesiems pagalbos“, – pasakoja psichologė R. Eidukevičiūtė.

Galima konsultuotis nemokamai

Žmones gali išgąsdinti tai, jog paslaugos būna brangios arba yra toli nuo namų, todėl nerandama tam laiko. Šiuo metu visoje Lietuvoje vykdomas projektas visų savivaldybių Bendruomeniniuose šeimos namuose, kur tokią pagalbą galima gauti nemokamai.

VšĮ Socialinių inovacijų centro Bendruomeninių šeimos namų projekto koordinatorė Šiauliuose Aurelija Jankienė pasakoja, jog daugelis žmonių turi motyvacijos kreiptis patys. Kitiems paslaugas pasiūlo įvairios įstaigos, mokyklos, paslaugų centrai.

„Manau, kad ši galimybė yra labai svarbi bet kuriam asmeniui ar šeimai, susidūrusiems su situacija, kai reikia specialisto patarimo, pasikalbėjimo, paramos. Kartais nebeužtenka tik artimųjų, juolab, kad jie dažniausiai irgi yra įtraukti, todėl nebegali objektyviai vertinti situacijos. Specialistas objektyviai konsultuoja ir parodo situaciją iš kitų pusių. Iki šiol nebūdavo tokių paslaugų. Galimybė nemokamai konsultuotis su psichologu yra labai reikalinga“, – apie kompleksines paslaugas šeimai pasakoja A. Jankienė.

Kiekvienoje savivaldybėje yra vieta, bendruomeniniai šeimos namai, kuriuose žmonės yra skatinami lankyti pozityvios tėvystės kursus, kalbėtis apie tai, kaip įveikti krizes šeimoje, priklausomybes, mažinti socialinę atskirtį. Socialinis projektas skatina savanorystę ir savipagalbos grupes.

Paklausiausi – psichologai ir pozityvi tėvystė

A. Jankienė išskiria, jog populiariausios paslaugos yra psichologo individualios konsultacijos, pozityvios tėvystės užsiėmimai.

„Šios paslaugos yra teikiamos visoje Lietuvoje – specialistai padeda išgyvenantiems krizes, patyrusiems traumuojančius emocinius išgyvenimus. Pozityvios tėvystės mokymuose padedama tobulinti ir įgyti tėvystės įgūdžių, vaikams ir tėvams suteikiama pagalba, siekiant atskleisti savo gebėjimus ir galimybes“, – apie dalį teikiamų paslaugų pasakoja projekto koordinatorė Šiauliuose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus Lietuvoje socialinėmis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 48 tūkstančiai žmonių.

Pasak psichologės, pagalbą galime rasti visai šalia – tereikia pasidomėti ir nueiti. Ji gali būti profesionali ir nemokama. Svarbu suprasti, kad išgyvenantys emocinius sunkumus, konfliktus ar kitas skaudžias patirtis nėra vieni. Aplink yra daug specialistų, kurie yra pasiruošę padėti – svarbiausia išdrįsti kalbėti, kaip norisi tylėti.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Apsinuodijote maistu? Pataria, kaip ateinančiomis dienomis rūpintis savo skrandžiu (84/0) 

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa (110/0) 

Priminė svarbiausias taisykles stiprinant imunitetą: tai padės išvengti rimtų sveikatos problemų (337/0) 

Kodėl sausio mėnesį žmones dažnai užklumpa niūrios emocijos ir kaip jas įveikti? (389/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0