„Tinkamai pasirinkus sau arbatą, jos atsigėrus gali ir akys nušvisti, ir širdelė nustoti blaškytis, ir atmintis sustiprėti“, – sako žoliautoja ir rašytoja Giedrė Bružienė, ką tik išleidusi naują knygą – pasakojimus apie žoleles „Ir ateis ta diena“.

Ką reiškia jūsų knygos pavadinimas? Apie kokią dieną užsimenate?

Tai iš labai seno tūkstantmečio pasakymo: „Ir ateis ta diena, kai tu nieko nedirbsi. Ir eisi tą dieną skinti augalų. O senatvėje džiaugsies, kad tą dieną sau – o gal net ir kitam – padėjai.“ Dažnai žmonės mėgsta sakyti, kad neturi laiko. Tad knygą jiems (ir sau) dedikuoju.

Skuba, lekia dabartinis žmogus, dirba, perka, valgo, vartoja, meta šiukšlynan. Nereikia mums nieko daug. Sodos ir acto užteks namams šveisti, vieno taukų tepalo – visiems odos atvejams, vieno vyro, vienų namų... Tylos užtat nebus niekad per daug.

Knygoje aprašytos 45 vaistažolės, o kiekvienai jų ir smagus pasakojimas paskirtas – išgalvotas, iš žmogaus lūpų išgirstas ar nuotykis nutiktas. Knyga iliustruota ryškiomis mano vyro Lino darytomis augalėlių nuotraukomis, tad smagu ne tik paskaityti, o ir šiaip pavartyti.

Šiuos straipsnius, sudėtus į knygą, rašiau keletą metų. O vyras tuo sykiu augalus fotografavo – vienus fotografuoji žiemą, kitus vos išlindėlius anksti pavasarį, kitus – visame gražume vasarą sužydėjusius.

Jei norime pradėti gerinti savo sveikatą natūraliais, augaliniais būdais, nuo ko vertėtų pradėti?

Reikėtų tinkamai susireguliuoti mitybą, papildyti, paįvairinti savo kasdienį maistą kad ir džiovintomis uogomis, riešutais, mūsų pievų prieskoniais (pavyzdžiui, dilgėlėmis, raudonėliais, kraujažolėmis, garšvomis), šviežiai spaustais aliejais ir, žinoma, vaistažolių arbatomis.

Kokios arbatėlės galėtų būti tituluojamos kaip jaunystės eliksyras?

Mes turime savo pievose augančią kulkšnę, astragalu kitaip vadinamą. Pasauly auga pora tūkstančių kulkšnių rūšių, pas mus randama jų keletas. Jau nuo seno buvo sakoma, kad kulkšnių arbatą turi gerti visos moterys jau nuo 35 metų. Kad išsaugotų jaunystę. Kulkšnių arbata reguliuoja kraujospūdį, padeda esant skrandžio, kepenų, sąnarių ligomis. Štai vienas galudienis senolis, pirmąsyk kulkšnių arbatos atsigėręs, pasakojosi, kad ir akys jam praplato, pirmąsyk atsikėlęs pajutęs, kad nieko jam neskauda, seniai taip bebuvę.

Kokiomis žolelėmis galima apsiginti nuo depresijos? Pasikelti nuotaiką?

Pirmoji žolelė esant depresijai, o ypačiai kai nėr saulės – tai paprastoji jonažolė. Raudona skani jų arbata tikrai gerina nuotaiką, gerina virškinimą, kepenų veiklą. Tik va bėda, kad ji kartu ir kraujo spaudimą nemenkai didina. Tad jonažolės puikiai tinka nupiepusiems, taip sakant, lėtai besimarkstantiems žmogeliams, kuriems labai energijos ir gyvenimo džiaugsmo trūksta.

O jei užpuolė skrandžio skausmai?

Skrandžio skausmai be reikalo nepuola – dažnai jų bėdos prasideda netinkamai besimaitinantiems, bet labiausiai tiems, kurie stresuose yra prapuolę. Tie, kurie skuba, lekia, nieko nespėja. Tad reikia visų pirma priežastis naikinti, o ne jų simptomus gydyti. Šiek tiek padeda juodųjų tūbių, pelkinių vingiorykščių, vaistinių dirvuolių, įžulniųjų skylenių (liaudyje vadinamų beržo juodgrybiu, čaga) arbatos.

Kokios penkios žolelės, jūsų nuomone, yra universaliausios ir laikytinos kiekvienuose namuose?

Turbūt nėra tokių visiškai universalių žolelių – vienos tinka vienokiam atvejui, kitos kitokiam. Reikėtų namie turėt, arbatas gerti, o dar geriau ir kaip maisto prieskonius naudoti paprastuosius raudonėlius, didžiąsias dilgėles, vaistinius šalavijus. Karčiuosius kiečius, labiau žinomus kaip pelynus, būtina namie turėti – apsinuodijus maistu, išsipūtus pilvui, suviduriavus. Gudobelių lapų ir žiedų – širdelei suskaudus.

Kaip paruošti žolelių arbatas, kad jos duotų daugiausia naudos?

Taip, paruošimas svarbu. Pirmiausia – arbatas plikyti neužvirusiu vandeniu, bėgiojančiu tik, apie 80–90 laipsnių. Būtų gerai, kad žmogus pats sau, o ne kas kitas ruoštų jam arbatą. Tuomet iššauksit savo vidinį daktarą, kuris padės jums greičiau palengvinti savo bėdą.

Kokią ir kodėl arbatą rekomenduojate gerti vyresnio amžiaus žmonėms?

Saldžialapė kulkšnė puiki senyvų žmonių pagalbininkė, taip pat pelkinė vingiorykštė, kurią galime vadinti aspirino motule, skystinanti kraują, sauganti nuo peršalimų, įvairių skausmų gydytoja. Vyriškiai galėtų kasmet pasirinkti lazdynų lapų ar lazdynų žirginėlių, kurie saugos nuo prostatos bėdų, o moterys tegu neužmiršta rasakilų arbatos.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Populiarių rašytojų sveiko gyvenimo įpročiai (403/0) 

Petražolių arbatos ruošimas: žolininkės patirtys (5920/0) 

Augalų žinovė apie širdies negalavimus malšinančią „švenčiausiąją trejybę“ (611/0) 

Plečiamos koronaviruso valdymo priemonės: nustatyta pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų izoliavimo ir testavimo tvarka (465/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0