Augalinė mityba sulaukia vis didesnio visuomenės pripažinimo. Kol vieni apsisprendžia kardinaliai pakeisti savo mitybos įpročius atsisakant mėsos, kiti sveikai besimaitinantys visavalgiai į savo valgiaraštį įtraukia dar daugiau vegetariškų bei veganiškų patiekalų, tarp jų - ir seitaną.

Kasdienė maisto ruoša be miltų būtų sudėtinga – tai vienas dažniausiai naudojamų produktų. Makaronų, blynų ar saldžių kepinių beveik neįsivaizduojame be jų. Ir nors tradiciškai esame įpratę prie kvietinių, miltų rūšių pasirinkimas parduotuvių lentynose kur kas įvairesnis. Nijolia Juchnevič, prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė ir maisto ekspertė, sako, kad kvietinius miltus pakeisti kitomis rūšimis siekia ne tik sveikesnės mitybos tendencijomis besivadovaujantys pirkėjai, bet ir tie, kurie nori praturtinti mitybą maistinėmis medžiagomis ar paįvairinti įprastų patiekalų skonį.

Lietuva viešam vandens tiekimui naudoja vien tik požeminį vandenį ir tai yra didelis turtas. Tačiau kartais iš čiaupų bėga nemalonaus kvapo, skonio bei spalvos vanduo. Kaip žinoti, koks vanduo tinka gerti? Geriausiai tą parodo tyrimai. Apie tai, ko vandenyje ieškoti, pasakoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistės.

Šiandien minimą Pasaulinę sveikatos dieną daug dėmesio skiriama sveikatai palankesnei mitybai. O kaip viena iš sveikesnių atmainų vis dažniau, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, įvardijamas vegetarizmas. Tačiau nusprendus pereiti prie augalinės mitybos, svarbu tinkamai subalansuoti valgiaraštį, kad organizmas gautų visų būtinųjų medžiagų.

Lietuvoje balandžio 6-ąją minima Saugaus eismo diena. Siekiant išsaugoti žmonių gyvybes ir sveikatą, šią dieną kiekvienas eismo dalyvis raginamas būti atsakingas už savo elgesį kelyje. Saugaus eismo diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2006 metais.

Šalyje net 40 proc. visų nusižudžiusiųjų – vyresni nei 60 metų žmonės, rodo išankstiniai 2020 metų Higienos instituto duomenys. Pasak specialistų, vienišumas ir socialinė izoliacija – vieni iš svarbiausių faktorių, lemiančių tokią statistiką. Lietuvos Raudonasis Kryžius senjorų savižudybių ir vienišumo problemą ragina spręsti drauge – kiekvienas gali prisidėti tapdamas organizacijos savanoriu ar skirdamas paramą, kuri būtų nukreipta tam, kad senjorai neliktų vieni.

Lietuviai Šv. Velykų stalo neįsivaizduoja be tradicinių margučių ir įvairių patiekalų, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad ruošiant šventinį stalą svarbu kruopščiai laikytis asmens higienos ir maisto saugos reikalavimų.

Svarbiausias Šv. Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Simboliška, kad pirmąją jų dieną buvo nepriimtina išeiti už kiemo vartų, nebent vaikai išsprūsdavo pas krikštatėvius – tradicinis „karantinas“. Kiaušinio mušimas buvo ritualinis – tėvas arba mama pirmieji išsirinkdavo margutį, smailiuoju galu su vaikais tvirtumą išmėgindavo ir su šventinta druska suvalgydavo.