vaistai.lt

Vakcinos nuo COVID-19 ligos: kur tiesa, o kur melagiena? (128/0) 

Vakcinos nuo COVID-19 ligos: kur tiesa, o kur melagiena?Ką turime žinoti apie skiepus nuo COVID-19 ligos? Ar galima pasitikėti vakcinomis, kurios sukurtos per trumpą laiką? Kuo jos skiriasi nuo įprastų vakcinų? Ar skiepais galima žmones „sučipuoti“, kaip teigia antivakseriai? Ar juose yra pavojingų dalelių, galinčių pakeisti genomą? Apie tai pasikalbėjome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriumi, Vaikų ligoninės Pediatrijos centro gydytoju konsultantu habil. dr. Vytautu Usoniu.

Kokiu principu veikia COVID-19 vakcinos?

Kai prieš metus buvo paskelbta informacija apie SARS-CoV-2 koronavirusą, iškart pradėta galimybių kuo greičiau sukurti vakciną nuo jo sukeliamos COVID-19 ligos. Ieškota galimybių visomis kryptimis, kokios iki tol buvo žinomos, įskaitant visiškai naują kryptį, tą, kuri anksčiau nebuvo taikyta žmonėms skiepyti. Ši kryptis - tai genetinės medžiagos, t. y. ribonukleininės rūgšties (RNR), vadinamosios informacinės RNR (mRNR) apie koronaviruso dyglio baltymą įskiepijimas žmogui. Idėja yra santykinai nauja, nes RNR preparatai buvo naudojami navikinėms ligoms gydyti, bet ne vakcinoms.

Vakcinos, kuriomis skiepijama nuo COVID-19 ligos, yra pirmos visiškai ištirtos užregistruotos tokio pobūdžio vakcinos, skirtos žmonėms skiepyti. Įskiepyta veiklioji medžiaga – mRNR - koduoja tam tikrą koronaviruso spyglio struktūrų sintezę, todėl paskiepyto žmogaus ląstelės ima gaminti tą viruso antigeną. Imuninė sistema tą viruso antigeną atpažįsta ir galų gale susidaro imuninės gynybos mechanizmai – lygiai taip, kaip paskiepijus kitomis vakcinomis. Taigi panaudotas iš principo naujas kelias, nes būtent ši kryptis pasirodė geriausia.

Iš to, ką pasakėte, galime daryti išvadą, kad vakcinose gyvo viruso nėra?

Nėra net teorinės galimybės, kad net sutrikus kokiam technologiniam procesui, įskiepijus šią vakciną prasidėtų koronavirusinės infekcijos sukeliami pažeidimai. Juk įskiepijama tik labai maža genetinės informacijos apie vieną labai specifinį baltymą dalis.

Ar gali vakcinos sukelti paskiepyto žmogaus genomo pokyčius?

Ne, vakcina neturės jokios įtakos paskiepyto žmogaus DNR. Ir niekaip tai nėra įmanoma, nes tos informacinės RNR gyvavimo laikas yra labai trumpas. Įskiepyta vakcina perduoda signalą, ląstelės pradeda gaminti baltymą, bet įskiepyta RNR labai greitai suyra. Ji net teoriškai negali integruotis į DNR ir vienaip ar kitaip turėti įtakos žmogaus genomui. Pasaulyje jau paskiepyta daugiau nei 4 mln. žmonių, ir matome, kad nieko panašaus nėra atsitikę.

Dažnai tenka išgirsti raginimų nesiskiepyti, neva vakcinose yra „abortų liekanų“, „beždžionių baltymų“. Deja, apie tai kalbama net iš politinės tribūnos...

Stebėtina, kad jau antrą kadenciją Seime dirba politikas, kuris teigia, kad vakcinose yra abortų liekanų ir beždžionių baltymų – tiesiog pamazgų duobė ta vakcina. Jei išties būtų taip, jis turėtų siekti, kad tokios vakcinos skiepijimas tarptautiniu mastu būtų uždraustas, nes jis, kaip politikas, atsakingas, kad žmonėms nebūtų skiepijami tie neva nuodingi, fantastiškai blogi produktai. Jei jis nepateikia savo teiginius patvirtinančių faktų, - jis skleidžia melagieną.

Vakcinų priešininkai teigia, kad kartu su skiepais jie gali būti „sučipuoti“, neva į organizmą įkartu sus skiepu bus įleistos tam tikros mikroschemos, leisiančios žmones sekti. Kaip būtų galima paneigti šį teiginį?

Tas melagienas skleidžia jau kita kompanija žmonių. Jie negali įrodyti, kad tie „čipai“ yra faktas, kurį būtų galima patikrinti. Priešingu atveju mes provokuojami savotiškai diskusijai: pasakyk, kad to nėra. Turi būti priešingai - pirma pasakykite, kad yra, o tada kalbėsime, yra ar nėra.

Tai, ką jie teigia, visiškai nelogiška, nes vakcinų tikslas yra kitas. Yra be galo daug vaistų, kurie nuolat vartojami, pvz., insulinas diabetu sergantiems žmonėms švirkščiamas kelis kartus per dieną. Į jį galima būtų pridėti bet ko, jei jau kalbėtume apie tokius fantastinius dalykus. Yra daug kitų vaistų, kuriuos didelės žmonių grupės injekcijomis vartoja ilgą laiką reguliariai. Tad kodėl tam melui pasirinkta būtent vakcina?..

Visada sunku kalbėti apie nepagrįstus teiginius ir paneigti tai, kas nėra įrodyta. Prisiminkime skiepijimo istoriją. Prieš daugiau kaip 200 metų skiepijimo priešininkai platino plakatus, kuriuose pasiskiepijusieji buvo pavaizduoti su galvijų ragais, kanopomis, uodegomis. Ta vakcina buvo likviduoti raupai, bet ar kas yra matęs bent vieną žmogų su tokiais nepageidaujamais reiškiniais?..

Mes gyvename demokratiškoje visuomenėje, kiekvienas turi teisę turėti bet kokią nuomonę. Bet tai, apie ką kalbame, yra tik nuomonės, o ne faktai. Faktų nėra. Todėl diskutuoti be faktų sudėtinga.

Kaip manote, kodėl kai kurie žmonės linkę tikėti antivakserių skleidžiamais mitais?

Tai sudėtingas klausimas, nors apie tai prirašyta daug monografijų. Kodėl vis dar yra tikinčių, kad žemė plokščia?.. Gal tai laisvos visuomenės elementas?.. Santykis tarp nuomonės ir faktų visada gana sudėtingas, mes gerbiame įvairias nuomones, bet kai kalbame mokslo kalba, sveikatos klausimais, patikimi faktai turi turėti viršenybę prieš nuomonę.

Dėmesys vakcinų kokybei, saugumui ir veiksmingumui niekada neslūgsta. Kiekviena išreikšta nuomonė yra tikrinama ir pertikrinama. Neprisimenu nė vieno antivakserių teiginio, kuris po patikrinimo būtų išlikęs. Jau nebekalbame apie 200 metų senumo mitus, kad pasiskiepijus išaugs ragai ir uodega, daug kartų buvo paneigta hipotezė apie parotito ir raudonukės vakcinų ryšį su autizmu. Nors dar iki šiol Lietuvoje iš žmonių, nesusipažinusių su faktais, galima išgirsti pasisakymų apie tai.

Bet antivakseriai negirdi argumentų, jie tiesiog turi savo nuomonę, nors ji niekuo nėra pagrįsta. Su tokiais žmonėmis sudėtinga kalbėti.

Labai svarbu suteikti pagrįstą informaciją tiems žmonėms, kurie nori žinoti. Ta kryptimi reikalingas tinkamas informacinis darbas. Jei oficialūs pareigūnai tylės, iniciatyvą atiduosime nuomonėms be faktų.

Dabar nuo COVID-19 ligos skiepijami žmonės, kurie laukė tų skiepų. Greitai ateis laikas, kai turės skiepytis tie, kurie abejoja, kurie turi klausimų. Labai svarbu sudaryti galimybes užduoti tuos klausimus ir į juos įtikinamai atsakyti. Nekalbu apie antivakserius - vargu ar juos įtikinsime skiepų nauda. Bet tiems, kurie nori gauti pagrįstos informacijos, ji turi būti suteikta kokybiška, moksliška, patikima.

Sveikatos stiprinimo fondasProjektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Genovaitė Privedienė

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

    

Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos