vaistai.lt

Humira 40mg/0.8 ml injekcinis tirpalas N1 (2 dėžutės: flakonas, švirkštas, adata, sterilus adapteris,2 tamponai)

Humira vartojamas reumatoidiniam artritui, jaunatviniam idiopatiniam poliartritui, su entezitu susijusiam artritui, ankilozuojančiam spondilitui, ašiniam spondiloartritui be radiologinių ankilozuojančio spondilito požymių, psoriaziniam artritui, psoriazei, supūliavusiam hidradenitui, Krono ligai, opiniam kolitui ir neinfekciniam uveitui, paveikiančiam užpakalinę akies dalį, gydyti.
 
Receptinis.
Nekompensuojamas.
 

Kaina iki 1072.26
su receptu
 
Gamintojas :  AbbVie
Veiklioji :  Adalimumabum
ATC kodas :  L04AB04
Grupė :   Antinavikiniai vaistai ir imunomoduliatoriai -> Imunosupresantai -> Tumor necrosis factor alpha (TNF-?) inhibitors -> Adalimumab

Pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymą? Rašykite. Komentaras    

skirtukas
×

Humira 40mg/0.8 ml injekcinis tirpalas N1 (2 dėžutės: flakonas, švirkštas, adata, sterilus adapteris,2 tamponai)

Informacinis lapelis
 


Pakuotės lapelis: informacija pacientui

 

Humira 40 mg/0,8 ml injekcinis tirpalas

 

adalimumabas (adalimumabum)

 

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį prieš pradedant Jūsų vaikui vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

  • Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
  • Gydytojas Jums įteiks Paciento Priminimo Kortelę, kurioje yra svarbios informacijos apie saugumo priemones. Apie tai reikia žinoti prieš pradedant Jūsų vaiką gydyti Humira ir gydantis šiuo vaistu. Šią Paciento Priminimo Kortelę turėkite su savimi ar duokite vaikui.

 

  • Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
  • Šis vaistas skirtas tik Jūsų vaikui, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų vaiko).
  • Jeigu Jūsų vaikui pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į vaiko gydytoją arba vaistininką (žr. 4 skyrių).

 

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

 

  1. Kas yra Humira ir kam jis vartojamas
  2. Kas žinotina prieš pradedant Jūsų vaikui vartoti Humira

 

  1. Kaip vartoti Humira
  2. Galimas šalutinis poveikis
  3. Kaip laikyti Humira

 

  1. Pakuotės turinys ir kita informacija

 

 

  1. Kas yra Humira ir kam jis vartojamas

 

Humira veiklioji medžiaga yra adalimumabas

 

Humira skirtas toliau išvardytoms uždegiminėms ligoms gydyti:

 

  • Jaunatvinį idiopatinį poliartritą

 

  • Su entezitu susijusį artritą

 

  • Plokštelinę psoriazę vaikams

 

  • Supūliavusį hidradenitą paaugliams

 

  • Krono ligą vaikams

 

  • Uveitą vaikams

 

Humira veiklioji medžiaga yra adalimumabas, žmogaus monokloninis antikūnas. Monokloniniai antikūnai – tai baltymai, kurie rišasi su specifinėmis medžiagomis.

 

Adalimumabo taikinys – baltymas, vadinamas naviko nekrozės faktoriumi (TNFα), dalyvaujantis imuninės (apsauginės) sistemos veikloje, ir jo padaugėja, kai sergama aukščiau išvardytomis uždegiminėmis ligomis. Prisijungdamas prie TNFα Humira mažina šių ligų keliamą uždegiminį procesą.

 

Jaunatvinis idiopatinis poliartritas ir su entezitu susijęs artritas

 

Jaunatvinis idiopatinis poliartritas ir su entezitu susijęs artritas yra uždegiminės ligos.

 

Humira vartojamas jaunatvinio idiopatinio poliartrito ir su entezitu susijusio artrito gydymui.

Jūsų vaikui pirmiausiai galėjo būti skiriama kitų ligos eigą keičiančių vaistų, tokių kaip metotreksatas. Jei šie vaistai neveikia, jaunatviniam idiopatiniam poliartritui ar su entezitu susijusiam artritui gydyti Jūsų vaikui bus paskirta Humira.

  

Plokštelinė psoriazė vaikams

 

Plokštelinė psoriazė yra odos liga, kurios metu ant odos atsiranda raudoni sluoksniuoti su plutele ir padengti sidabriniais žvynais plotai. Plokštelinė psoriazė gali paveikti ir nagus, dėl to jie ima trupėti, sustorėja ir atstoja nuo nago guolio, o tai gali būti skausminga. Manoma, kad psoriazę sukelia imuninės sistemos sutrikimas, dėl kurio padidėja odos ląstelių gamyba.

 

Humira skiriamas gydyti sunkią plokštelinę psoriazę vaikams ir paaugliams nuo 4 iki 17 metų amžiaus, kuriems vietinis gydymas ir fototerapija neveikia tinkamai ar kuriems šie gydymo metodai netinka.

 

Supūliavęs hidradenitas paaugliams

 

Supūliavęs hidradenitas (kartais vadinamas pūlingu prakaito liaukų uždegimu) yra lėtinė ir dažnai skausminga uždegiminė odos liga. Jos simptomai apima skausmingus mazgelius (gumbus) ir pūlinius (votis), iš kurių gali tekėti pūliai. Dažniausiai paveikiamos tam tikros odos vietos, pvz., oda po krūtimis, pažastys, vidinė šlaunų pusė, kirkšnys ir sėdmenys. Pažeistose vietose gali likti randų.

 

Humira vartojamas 12 metų amžiaus arba vyresnių paauglių supūliavusiam hidradenitui gydyti. Humira gali sumažinti esančių mazgelių ir pūlinių skaičių, taip pat skausmą, kuris dažnai susijęs su liga. Jums pirmiausia gali paskirti kitų vaistų. Jeigu gydant šiais vaistais nebus gautas pakankamas atsakas, Jums paskirs Humira.

 

Krono liga vaikams

 

Krono liga, tai uždegiminė virškinimo trakto liga. Humira skirtas gydyti Krono ligą vaikams (nuo 6 iki 17 metų amžiaus). Jūsų vaikui pirmiausia bus duodami kiti vaistai. Jei jie neveiks tinkamai, ligos požymiams ir simptomams sumažinti Jūsų vaikui bus duodamas Humira.

 

Uveitas vaikams

 

Neinfekcinis uveitas yra uždegiminė liga, paveikianti tam tikras akies dalis.

 

Humira skiriamas vyresniems kaip 2 metų vaikams, sergantiems lėtiniu neinfekciniu uveitu su uždegimu, paveikiančiu priekinę akies dalį, gydyti. Šis uždegimas gali sukelti regėjimo pablogėjimą ir

 

  • ar drumsčių akyje (juodų taškelių ar plonų judančių regėjimo lauke linijų) atsiradimą. Humira veikia mažindamas šį uždegimą.

 

 

  1. Kas žinotina prieš pradedant Jūsų vaikui vartoti Humira

 

Humira vartoti negalima

 

  • Jeigu Jūsų vaikui yra alergija adalimumabui ar bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

 

  • Jeigu Jūsų vaikui yra sunki infekcija, įskaitant ir aktyvią tuberkuliozę (žr. „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“). Svarbu pasakyti gydytojui, jeigu Jūsų vaikui yra infekcijos požymių, pvz., karščiavimas, žaizdos, nuovargis, dantų problemos.

 

  • Jeigu Jūsų vaikui yra vidutinis ar sunkus širdies nepakankamumas. Svarbu pasakyti gydytojui, jeigu Jūsų vaikui buvo arba yra sunki širdies liga (žr. „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

 

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

 

Pasitarkite su vaiko gydytoju ar vaistininku prieš pradėdami vartoti Humira.

 Jeigu Jūsų vaikui yra alerginių reakcijų, kurių simptomai yra pvz., spaudimas krūtinėje, švokštimas, svaigimas, tinimas ar bėrimas – daugiau Humira nešvirkškite ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, nes retais atvejais šios reakcijos gali būti pavojingos gyvybei.

 

  • Jeigu Jūsų vaikui yra infekcija, taip pat ilgalaikė ar lokalizuota (pvz., kojos opa) – prieš pradėdami vartoti Humira, pasitarkite su gydytoju. Jeigu kuo nors abejojate, kreipkitės į gydytoją.

 

  • Vartojant Humira Jūsų vaikas gali daug greičiau įgyti infekciją. Ši rizika gali padidėti, jeigu jam / jai yra sutrikusi plaučių funkcija. Tai gali būti sunkios infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė, virusinės, grybelinės, parazitinės ir bakterinės kilmės infekcijos, kitos oportunistinės infekcijos ir sepsis, kurios retais atvejais gali būti pavojingos gyvybei. Svarbu pasakyti gydytojui, jeigu Jūsų vaikui atsirado tokių simptomų kaip karščiavimas, žaizdų, nuovargis ar dantų problemų. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nutraukti Humira vartojimą.

 

  • Kadangi yra gauta pranešimų apie tuberkuliozės atvejus pacientams, kurie gydėsi Humira, todėl gydytojas, prieš paskirdamas Humira, Jūsų vaiką ištirs dėl tuberkuliozės simptomų ir požymių. Tai apims išsamų medicininį įvertinimą, įskaitant ir Jūsų vaiko medicininę anamnezę, ir atitinkamų patikros tyrimų paskyrimą, pvz., rentgenologinio krūtinės ląstos ištyrimo ir tuberkulino testo. Apie šių tyrimų atlikimą ir rezultatus reikia pažymėti Jūsų vaiko Paciento Priminimo Kortelėje. Labai svarbu pasakyti gydytojui, jeigu Jūsų vaikas sirgo tuberkulioze ar artimai bendravo su sergančiuoju tuberkulioze. Gydymo metu tuberkuliozė gali atsirasti, net jei Jūsų vaikas gavo prevencinį gydymą dėl tuberkuliozės. Jeigu tuberkuliozės simptomų (nuolatinis kosulys, mažėjantis kūno svoris, apatija, nedidelis karščiavimas) ar bet kurios kitos infekcijos požymių atsiranda gydantis arba po gydymo, nedelsdami pasakykite gydytojui.

 

  • Pasitarkite su gydytoju, jei Jūsų vaikas gyvena ar keliauja į regionus, kur grybelinės infekcijos, tokios kaip histoplazmozė, kokcidioidomikozė ar blastomikozė yra endeminės.

 

  • Pasakykite gydytojui, jeigu Jūsų vaikui buvo pasikartojanti infekcija ar būklės, didinančios infekcijų riziką.

 

  • Pasakykite gydytojui, jei Jūsų vaikas yra hepatito B viruso (HBV) nešiotojas, jei serga aktyvia HBV forma ar jeigu manote, kad jam / jai yra rizika užsikrėsti HBV. Jūsų vaiko gydytojas patikrins Jūsų vaiką dėl HBV. Humira vartojimas gali iššaukti HBV pakartotinį suaktyvėjimą asmenims, kurie yra šio viruso nešiotojai. Kai kuriais retai pasitaikančiais atvejais, ypač tuomet, kai Jūsų vaikas vartoja kitus vaistus, slopinančius imuninę sistemą, HBV pakartotinis suaktyvėjimas gali būti pavojingas gyvybei.

 

  • Jeigu Jūsų vaikui atsiranda infekcijų požymių, tokių kaip karščiavimas, žaizdos, nuovargio jausmas ar dantų problemos, yra svarbu pasakyti gydytojui.

 

  • Jeigu Jūsų vaiką planuojama operuoti ar gydyti dantis, prašome įspėti gydytoją, kad jis / ji vartoja Humira. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nutraukti vaistinio preparato vartojimą.

 

  • Jeigu Jūsų vaikas serga ar jam išsivysto demielinizuojanti liga, pvz., išsėtinė sklerozė, gydytojas nuspręs, ar jam / jai skirti Humira ir ar tęsti Humira vartojimą. Nedelsiant pasakykite gydytojui, jei Jūsų vaikui pasireiškia tokie simptomai, kaip regos pokyčiai, rankų ar kojų silpnumas ar sustingimas arba dilgčiojimas bet kurioje kūno vietoje.

 

  • Vartojant Humira, negalima skiepytis tam tikromis vakcinomis, nes jos gali sukelti infekcijas. Prieš skiepydami Jūsų vaiką bet kuria vakcina, pasitarkite su gydytoju. Jei yra galimybė, vaikus rekomenduojama paskiepyti visais skiepais pagal galiojantį skiepų kalendorių prieš pradedant gydytis Humira. Jei Jūs vartojote Humira nėštumo metu, Jūsų kūdikiui gali būti didesnis infekcijos pavojus maždaug penkis mėnesius nuo paskutinės dozės, kurią gavote nėštumo metu. Svarbu, kad pasakytumėte savo kūdikio gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, kad Jūs vartojote Humira nėštumo metu, kad jie galėtų nuspręsti, kada skiepyti Jūsų kūdikį.

 

  • Jeigu Jūsų vaikui yra nesunkus širdies nepakankamumas ir jis / ji gydomi Humira, gydytojas atidžiai stebės Jūsų vaiką dėl širdies nepakankamumo. Svarbu pasakyti gydytojui, jeigu sirgote ar sergate sunkia širdies liga. Jeigu Jūsų vaikui naujai išsivystė ar paūmėjo esamas širdies nepakankamumas (pvz., prasidėjo dusulys ar patino pėdos), nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nuspręs ar toliau gydyti Jūsų vaiką Humira.

 

  • Kai kuriems pacientams organizme gaminasi nepakankamai kraujo ląstelių, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis arba padeda stabdyti kraujavimą. Jei Jūsų vaikui atsirado karščiavimas, kuris lengvai nepraeina, mėlynių ar jei per greitai prasideda kraujavimas, ar jeigu Jūsų vaikas atrodo labai išblyškęs, nedelsiant susisiekite su gydytoju. Gali būti, kad gydytojas nutars nutraukti gydymą.

 

  • Labai retais atvejais yra buvę tam tikrų vėžio rūšių vaikams ir suaugusiems pacientams, vartojantiems Humira ar kitus TNF blokuojančius vaistus. Žmonėms, sergantiems sunkesne reumatoidinio artrito forma ilgesnį laiką, gali būti didesnė už vidutinę rizika susirgti limfoma (vėžys, pažeidžiantis limfinę sistemą) ir leukemija (vėžys, pažeidžiantis kraują ir kaulų čiulpus). Jei Jūsų vaikas gydomas Humira, gali padidėti rizika susirgti limfoma, leukemija ar kitu vėžiu. Retais atvejais, Humira vartojantiems pacientams, pasireiškė specifiškas ir retas limfomos tipas.

 

Kai kurie iš šių pacientų tuo metu buvo gydomi azatioprinu ar 6-merkaptopurinu. Pasakykite gydytojui, jei Jūsų vaikas kartu su Humira vartoja azatiopriną ar 6-merkaptopuriną. Be to, buvo stebimi nemelanominio odos vėžio atvejai pacientams, vartojusiems Humira. Jei gydymo metu arba po gydymo atsirastų naujų odos pažeidimų arba jei esami pažeidimai pasikeistų, pasakykite gydytojui.

 

  • Kitokie nelimfominiai vėžiniai susirgimai buvo pasitaikę pacientams, kurie sirgo tam tikra plaučių liga, vadinama lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), ir buvo gydomi kitu TNF blokuojančiu vaistu. Jei Jūsų vaikas serga LOPL arba jei daug rūko, turėtumėte paklausti gydytojo, ar gydymas TNF blokuojančiais vaistais Jūsų vaikui tinka.

 

  • Retais atvejais gydymas Humira gali sukelti į vilkligę panašų sindromą. Susisiekite su savo gydytoju, jei pasireikštų nepraeinantis nepaaiškinamas bėrimas, karščiavimas, sąnarių skausmas ar nuovargis.

 

Kiti vaistai ir Humira

 

Jeigu Jūsų vaikas vartoja ar neseniai vartojo kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

 

Humira galima vartoti kartu su metotreksatu ar tam tikrais ligą keičiančiais antireumatiniais preparatais (sulfasalazinu, hidroksichlorokvinu, leflunomidu ir injekciniais aukso preparatais), steroidiniais vaistais arba skausmą malšinančiais vaistais, įskaitant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU).

 

Dėl padidėjusios sunkios infekcijos rizikos Humira negalima vartoti su vaistais, kuriuose yra veikliosios medžiagos anakinros ar abatacepto. Jei kiltų klausimų, kreipkitės į gydytoją.

 

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

 

  • Jūsų dukra, vartodama Humira ir mažiausiai 5 mėnesius po paskutiniosios Humira dozės, turi vartoti adekvačias kontraceptines priemones nėštumui išvengti.

 

  • Jeigu Jūsų dukra pastojo, manote, kad ji galbūt yra nėščia arba planuoja susilaukti kūdikio, pasitarkite su jos gydytoju dėl šio vaisto vartojimo.

 

  • Nėštumo metu Humira vartoti galima, tik jei yra būtina.

 

 

  • Remiantis nėščių moterų tyrimu, lyginant nėštumo metu vartojusias Humira moteris ir tas, kurios sirgo tokia pat liga ir Humira nevartojo, didesnės apsigimimų rizikos nepastebėta.

 

  • Humira galima vartoti žindymo laikotarpiu.

 

  • Jeigu Jūsų dukra vartojo Humira nėštumo metu, jos kūdikiui gali būti didesnis infekcijos pavojus.

 

  • Svarbu, kad prieš skiepijant kūdikį pasakytumėte jos kūdikio gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, kad ji nėštumo metu vartojo Humira. Daugiau informacijos apie vakcinas žr. skyriuje „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“.

 

 

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

 

Humira gali nežymiai paveikti gebėjimą vairuoti, važiuoti dviračiu ar valdyti mechanizmus. Jausmas, kad sukasi kambarys, ir regos sutrikimai gali atsirasti vartojant Humira.

 

Humira sudėtyje yra natrio

 

Šio vaisto 0,8 ml dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

 

 

  1. Kaip vartoti Humira

 

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate dėl

nurodymų ar turite klausimų, kreipkitės į savo vaiko gydytoją arba vaistininką. Jei Jūsų vaikui reikia kitokios dozės, gydytojas gali skirti kitokio stiprumo Humira.

 

Vaikai ir paaugliai, sergantys jaunatviniu idiopatiniu poliartritu

 

Vaikai ir paaugliai nuo 2 metų amžiaus, sveriantys 10 kg ir mažiau nei 30 kg

 

Rekomenduojama Humira dozė yra 20 mg kas antrą savaitę.

 

Vaikai ir paaugliai nuo 2 metų amžiaus, sveriantys 30 kg ir daugiau

 

Rekomenduojama Humira dozė yra 40 mg kas antrą savaitę.

 

Vaikai, paaugliai ir suaugusieji, sergantys su entezitu susijusiu artritu

 

Vaikai ir paaugliai nuo 6 metų amžiaus, sveriantys 15 kg ir mažiau nei 30 kg

 

Rekomenduojama Humira dozė yra 20 mg kas antrą savaitę.

 

Vaikai nuo 6 metų amžiaus, paaugliai ir suaugusieji, sveriantys 30 kg ir daugiau

 

Rekomenduojama Humira dozė yra 40 mg kas antrą savaitę.

 

Vaikai ir paaugliai, sergantys psoriaze

 

4–17 metų vaikai ir paaugliai, sveriantys 15 kg ir mažiau nei 30 kg

 

Rekomenduojama Humira dozė yra 20 mg pradinė dozė, po to po savaitės skiriant 20 mg. Vėliau įprastinė dozė yra 20 mg kas antrą savaitę.

 

4–17 metų vaikai ir paaugliai, sveriantys 30 kg ir daugiau

 

Rekomenduojama Humira dozė yra 40 mg pradinė dozė, po to po savaitės skiriant 40 mg. Vėliau įprastinė dozė yra 40 mg kas antrą savaitę.

  

12–17 metų paaugliai, sergantys supūliavusiu hidradenitu, sveriantys 30 kg ir daugiau

 

Rekomenduojama pradinė Humira dozė yra 80 mg (dvi 40 mg injekcijos per vieną parą), po to vartojant po 40 mg kas antrą savaitę, pradedant nuo sekančios savaitės. Jeigu Jūsų atsakas į gydymą Humira po 40 mg kas antrą savaitę nepakankamas, gydytojas gali padidinti dozę iki 40 mg kiekvieną savaitę arba 80 mg kas antrą savaitę.

 

Rekomenduojama kasdien ant pažeistų vietų vartoti antiseptinį pavilgą.

 

Vaikai ir paaugliai, sergantys Krono liga

 

6–17 metų vaikai ir paaugliai, sveriantys mažiau nei 40 kg

 

Įprasta pradinė dozė yra 40 mg, po dviejų savaičių ją sumažinant iki 20 mg. Jeigu reikia greitesnio atsako į gydymą, Jūsų vaiko gydytojas gali paskirti pradinę dozę 80 mg (dvi 40 mg injekcijos per vieną parą), po dviejų savaičių sumažinant iki 40 mg.

 

Po to įprastinė dozė yra 20 mg kas antrą savaitę. Priklausomai nuo to, kaip Jūsų vaikas reaguos į gydymą, gydytojas gali padidinti Humira dozės vartojimo dažnį iki 20 mg kiekvieną savaitę.

 

6–17 metų vaikai ir paaugliai, sveriantys 40 kg ir daugiau

 

Įprasta pradinė dozė yra 80 mg (dvi 40 mg injekcijos per vieną parą), po dviejų savaičių sumažinant iki 40 mg. Jeigu reikia greitesnio atsako į gydymą, Jūsų vaiko gydytojas gali paskirti pradinę dozę

 

160 mg (keturios 40 mg injekcijos per vieną parą arba dvi 40 mg injekcijos per parą dvi paras iš eilės), po dviejų savaičių sumažinant iki 80 mg (dviejų 40 mg injekcijų per parą).

 

Po to įprastinė dozė yra 40 mg kas antrą savaitę. Priklausomai nuo to, kaip Jūsų vaikas reaguos į gydymą, gydytojas gali padidinti Humira dozę iki 40 mg kiekvieną savaitę.

 

Vyresni kaip 2 metų vaikai ir paaugliai, sergantys lėtiniu neinfekciniu uveitu Vyresni kaip 2 metų vaikai ir paaugliai, sveriantys mažiau nei 30 kg Įprastinė Humira dozė yra 20 mg kas antrą savaitę kartu su metotreksatu.

 

Jūsų vaiko gydytojas taip pat gali skirti 40 mg pradinę dozę, kuri gali būti vartojama likus savaitei iki įprastinės dozės vartojimo pradžios.

 

Vyresni kaip 2 metų vaikai ir paaugliai, sveriantys 30 kg ir daugiau Įprastinė Humira dozė yra 40 mg kas antrą savaitę kartu su metotreksatu.

 

Jūsų vaiko gydytojas taip pat gali skirti 80 mg pradinę dozę, kuri gali būti vartojama likus savaitei iki įprastinės dozės vartojimo pradžios.

 

Vartojimo metodas ir būdas

 

Humira vartojamas leidžiant po oda (poodinė injekcija).

 

Nurodymai, kaip paruošti ir švirkšti Humira

 

Toliau paaiškinta, kaip suleisti Humira. Atidžiai perskaitykite nurodymus ir nuosekliai jų laikykitės. Jūsų vaiko gydytojas ar jo asistentas išmokys, kaip suleisti vaisto ir kaip apskaičiuoti, kiek vaisto reikia Jūsų vaikui. Nesistenkite suleisti vaisto Jūsų vaikui, kol nesate tikri, kad supratote, kaip paruošti ir suleisti vaistą. Tik gerai išmokę, vaisto galite suleisti patys arba jį gali suleisti kitas, tai gebantis asmuo, pvz., šeimos narys arba draugas.

 

Atidžiai neįvykdžius nurodymų, sistema gali būti užteršta, o tai Jūsų vaikui gali sukelti infekciją.

 

Injekcinio tirpalo negalima maišyti viename švirkšte ar flakone su jokiais kitais vaistais.

 

1)Paruošimas

 

  • Įsitikinkite, kad tikrai žinote Jūsų vaikui reikalingą suleisti vaisto dozę. Jei tikslios dozės nežinote, SUSTOKITE dabar ir susisiekite su gydytoju.

 

  • Jums reikės specialios talpos, skirtos aštrioms atliekoms, ar kitokios, kurią nurodys Jums gydytojas ar vaistininkas. Pasidėkite atliekų konteinerį ten, kur dirbate.

 

  • Gerai nusiplaukite rankas.

 

  • Išimkite vieną dėžutę, kurioje yra vienas švirkštas, vienas flakono adapteris, vienas flakonas, du alkoholiu suvilgyti tamponai ir viena adata. Jei yra antra dėžutė, skirta kitai injekcijai, nedelsiant padėkite ją į šaldytuvą.

 

  • Pažiūrėkite į galiojimo laiką, kuris nurodytas ant dėžutės. NENAUDOKITE nė vieno aukščiau išvardinto daikto, jei galiojimo laikas ant dėžutės jau pasibaigęs.

 

  • Ant švaraus paviršiaus pasidėkite šiuos daiktus, kol kas NEIŠIMKITE jų iš jų individualių pakuočių:

oVieną 1ml švirkštą (1)

oVieną flakono adapterį (2)

o Vieną Humira flakoną injekcijoms, skirtą vartoti vaikams (3) o Du alkoholiu suvilgytus tamponus (4)

oVieną adatą (5)

  

  • Humira yra skaidrus ir bespalvis skystis. NEVARTOKITE vaisto, jei skystis yra drumstas, pakeitęs spalvą ar turi priemaišų ar dalelių.

 

  • Humira dozės paruošimas injekcijai

 

Bendri nurodymai: NIEKO NEIŠMESKITE, kol neatlikote injekcijos.

 

  • Iš dalies atidarydami pakuotės kraštą, kuris yra arčiausiai geltonos švirkšto jungties, paruoškite adatą.

Atplėškite tik tiek, kad pasirodytų geltona švirkšto jungtis. Padėkite pakuotę gerąja puse į viršų.

  

  • Nuimkite baltą plastikinį flakono dangtelį, kad pasimatytų kamštukas.

  • Alkoholiu suvilgytu tamponu nuvalykite kamštuką. Nuvalius kamštuką, jo NEBELIESKITE.

 

  • Pradarykite flakono adapterio pakuotę, bet neišimkite jo iš pakuotės.

  

  • Laikykite flakoną kamštuku į viršų.

 

  • Laikydami flakono adapterį pakuotėje, prijunkite jį prie flakono spausdami, kol adapteris spragtels į vietą.

 

  • Kai įsitikinate, kad adapteris yra prijungtas prie flakono, nuimkite pakuotę nuo adapterio.

 

  • Atsargiai padėkite flakoną su adapteriu ant Jūsų švaraus darbo paviršiaus. Būkite atsargūs, kad neapvirstų. NELIESKITE

  • Paruoškite švirkštą, iš dalies atplėšdami pakuotę iš tos pusės, kuri yra arčiausiai balto stūmoklio.

 

  • Praplėškite pakuotę tiek, kad atsidengtų tik baltas stūmoklis, bet neišimkite švirkšto iš pakuotės.

 

  • Laikykite švirkšto pakuotę ir LĖTAI ištraukite baltą stūmoklį iki žymos, kuri yra 0,1 ml virš reikiamos suleisti dozės (pvz., jei reikalinga 0,5 ml dozė, ištraukite stūmoklį iki 0,6 ml). NIEKADA neištraukite stūmoklio virš 0,9 ml, net jei ir reikalinga tokia dozė.

 

  • Reikiamą dozę švirkšte Jūs nusistatysite vėliau.

 

  • NEIŠTRAUKITE balto stūmoklio visiškai iš švirkšto.

 

PASTABA:

 

Jei stūmoklį visiškai ištraukėte iš švirkšto, išmeskite švirkštą ir susisiekite su asmeniu, kuris Jums tiekia vaistą, kad pakeistų švirkštą. NEBANDYKITE įkišti stūmoklio atgal.

  

Dozė + 0,1 ml

 

  • Ištraukdami švirkštą iš pakuotės NELAIKYKITE už balto stūmoklio. Traukdami švirkštą iš pakuotės, laikykite už sugraduotos jo dalies. Jokiu būdu NEGALIMA padėti švirkšto.

 

  • Tvirtai laikydami flakono adapterį, įdėkite švirkšto galą į flakono adapterį ir pasukite švirkštą pagal laikrodžio rodyklę, kol jis tvirtai laikysis. NEPERVERŽKITE.

 

  • Laikydami flakoną, sustumkite stūmoklį žemyn iki galo. Šis veiksmas yra svarbus tam, kad prisitrauktumėte reikiamą vaisto dozę. Laikydami baltą stūmoklį, apverskite flakoną ir švirkštą aukštyn.

 

  • LĖTAI traukite baltą stūmoklį iki žymos, kuri yra 0,1 ml virš Jums reikalingos dozės. Tai yra svarbu tam, kad pritrauktumėte reikalingą vaisto dozę. Kaip pritraukti reikiamą dozę nurodoma 4 punkte. Jei Jums reikia 0,5 ml vaisto, atitraukite baltą stūmoklį iki 0,6 ml žymos. Jūs pamatysite, kaip vaistas teka į švirkštą.

  

  • Sustumkite baltą stūmoklį ir vaistą atgal į flakoną. Ir vėl LĖTAI traukite baltą stūmoklį iki žymos, kuri yra 0,1 ml virš Jums reikalingos dozės. Tai yra svarbu tam, kad pritrauktumėte reikalingą vaisto dozę ir kad skystyje nebūtų oro burbuliukų ar oro tarpų. Kaip pritraukti reikiamą dozę nurodoma 4 punkte.

 

  • Jei švirkšte esančiame skystyje matote oro burbuliukus ar oro tarpus, galite pakartoti viską iki 3 kartų. NEPURTYKITE švirkšto.

 

PASTABA:

 

Jei stūmoklį visiškai ištraukėte iš švirkšto, išmeskite švirkštą ir susisiekite su asmeniu, kuris Jums tiekia vaistą, kad pakeistų švirkštą. NEBANDYKITE įkišti stūmoklio atgal.

 

  • Laikydami švirkštą už sugraduotos dalies ir nukreiptą į viršų, pasukdami adapterį kita ranka nuimkite jį. Įsitikinkite, kad nuėmėte flakoną su adapteriu. NELIESKITE švirkšto galiuko.

  

  • Jei matote didelį oro burbulą ar oro tarpą netoli švirkšto galiuko, LĖTAI spustelkite baltą stūmoklį, kol pro švirkšto galiuką pradės bėgti skystis. NEPRASTUMKITE stūmoklio žemiau reikiamos Jums dozės žymos.

 

  • Pavyzdžiui, jei Jums reikia 0,5 ml, NEPRASTUMKITE stūmoklio žemiau 0,5 ml žymos.

 

  • Patikrinkite, ar švirkšte esantis skysčio kiekis yra toks, kokio Jums reikia pagal paskirtą vaisto dozę. Jei švirkšte yra mažesnis skysčio kiekis, nei reikia pagal paskirtą dozę, NENAUDOKITE švirkšto ir susisiekite su gydytoju.

 

  • Laisva ranka paimkite adatos pakuotę taip, kad geltona jungtis būtų nukreipta žemyn.

 

  • Laikydami adatą nukreiptą į viršų, švirkšto galiuką įstatykite į geltoną jungtį ir pasukite, kaip parodyta paveikslėlyje, kol adata tvirtai laikysis. Dabar adata yra prijungta prie švirkšto.

  

  • Nuimkite adatos pakuotę, bet NENUIMKITE adatos dangtuko.

 

  • Padėkite švirkštą ant švaraus darbo paviršiaus. Tuoj pat pradėkite ruošti injekcijos vietą ir dozę.

 

  • Injekcijos vietos parinkimas ir paruošimas

 

  • Pasirinkite vietą ant šlaunų ar pilvo. NENAUDOKITE tos pačios vietos, kurią naudojote ankstesnei injekcijai.

 

  • Nauja vieta injekcijai turi būti bent 3 cm atstumu toliau nuo ankstesnės injekcijos vietos.

  

  • NEGALIMA atlikti injekcijos toje vietoje, kur oda paraudusi, nubrozdinta ar sukietėjusi.

 

Tokie pakitimai gali rodyti, kad yra infekcija, todėl turite susisiekti su gydančiu gydytoju.

 

  • Kad sumažintumėte infekcijos riziką, injekcijos vietą reikia nuvalyti antruoju alkoholiu suvilgytu tamponu. NELIESKITE nuvalytos vietos iki injekcijos.

 

  • Dozės paruošimas

 

  • Paimkite švirkštą, adatą nukreipdami į viršų.

 

  • Kita ranka atlenkite rausvą adatos dangtelį žemyn link švirkšto.

  

  • Nuimkite permatomą adatos dangtelį, traukdami jį kita ranka tiesiai ir į viršų.

 

  • Adata paruošta.

 

  • NELIESKITE

 

  • NEPADĖKITE švirkšto, kai jau nuimtas adatos dangtelis.

 

  • NEBANDYKITE uždėti adatos dangtelio atgal ant adatos.

 

  • Laikykite švirkštą akių lygyje, adatą nukreipę į viršų, kad aiškiai matytumėte švirkšto turinį. Saugokitės, kad neįšvirkštumėte vaisto sau į akis.

 

  • Patikrinkite dar kartą paskirto vaisto kiekį.

 

  • Švelniai paspauskite baltą stūmoklį iki tokio lygio, kiek reikia pagal paskirtą vaisto dozę. Spaudžiant stūmoklį iki reikiamo lygio, vaisto perteklius išbėgs. NEVALYKITE adatos ar švirkšto.

 

  • Humira injekcija

 

  • Laisva ranka lengvai suspauskite nuvalytą odos vietą ir tvirtai laikykite.

 

  • Kita ranka laikykite švirkštą 45 laipsnių kampu odos atžvilgiu.

 

  • Vienu greitu staigiu judesiu įdurkite visą adatą į odą.

 

  • Atleiskite viena ranka suimtą odą.

 

  • Stumkite baltą stūmoklį, kol sušvirkšite visą tirpalą ir švirkštas bus tuščias.

 

  • Kai švirkštas tuščias, ištraukite adatą iš odos, stengdamiesi tai atlikti tokiu pat kampu, kaip ir įdūrėte.

 

  • Švelniai pakelkite rausvą adatos dangtelį link adatos, atstatykite į pradinę padėtį ir padėkite švirkštą ant darbo paviršiaus. NEDĖKITE nuimto dangtelio atgal ant adatos.

 

 

  • Tamponu prispauskite injekcijos vietą 10 s. Gali šiek tiek pakraujuoti. Injekcijos vietos NETRINKITE. Galite ją užklijuoti pleistru.

 

  • Priemonių išmetimas

 

  • Jums prireiks specialaus konteinerio, kuris skirtas aštrioms priemonėms arba tokio, kokį nurodys Jūsų slaugytoja, gydytojas ar vaistininkas.

 

  • Įdėkite švirkštą su adata, flakoną ir flakono adapterį į specialiai aštriems daiktams skirtą konteinerį. NEIŠMESKITE į buitinėms atliekoms skirtą konteinerį.

 

  • Švirkšto, adatos, flakono ir flakono adapterio NEGALIMA panaudoti pakartotinai.

 

  • Visuomet specialų konteinerį laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

 

  • Visas kitas panaudotas priemones išmeskite į buitinėms atliekoms skirtą konteinerį.

 

Ką daryti pavartojus per didelę Humira dozę?

 

Jei atsitiktinai sušvirkštėte didesnį Humira kiekį ar švirkštėte dažniau, negu Jums nurodė gydytojas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir pasakykite, kad Jūsų vaikas pavartojo per daug vaisto. Visada su savimi pasiimkite vaisto išorinę dėžutę arba flakoną, net jei jie tušti.

 

Pavartojus per mažai Humira

 

Jei atsitiktinai suleisite mažesnį kiekį Humira skysčio ar jei suleisite rečiau, nei buvo nurodęs Jūsų vaiko gydytojas ar vaistininkas, turite apie tai informuoti vaiko gydytoją ar vaistininką. Visada su savimi pasiimkite vaisto išorinę dėžutę arba flakoną, net jei jie tušti.

  

Pamiršus pavartoti Humira

 

Jei pamiršote savo vaikui įšvirkšti vaistą, kitą Humira dozę švirkškite iš karto prisiminę. Kitą dozę savo vaikui švirkškite tą dieną, kuri nustatyta pagal pradinį dozavimo režimą, neatsižvelgdami į tai, kad buvote pamiršę dozę.

 

Jūsų vaikui nustojus vartoti Humira

 

Sprendimas nutraukti Humira vartojimą turi būti aptartas su Jūsų vaiko gydytoju. Nebevartojant vaisto, Jūsų vaikui gali vėl pasireikšti ligos simptomai.

 

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

 

 

  1. Galimas šalutinis poveikis

 

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Dauguma šių reiškinių yra nesunkūs ar vidutinio sunkumo. Tačiau kai kurie jų gali būti sunkūs ir juos reikia gydyti. Šalutinis poveikis gali atsirasti mažiausiai iki 4 mėnesių po paskutiniosios Humira injekcijos.

 

Nedelsdami pasakykite gydytojui, jeigu pastebėjote

 

  • sunkų bėrimą, dilgėlinę ar kitus alerginės reakcijos požymius;

 

  • patinusį veidą, plaštakas, pėdas;

 

  • pasunkėjusį kvėpavimą, rijimą;

 

  • dusulį, pasireiškiantį arba gulantis arba tinstant pėdoms.

 

Kuo greičiau pasakykite gydytojui, jeigu pastebėjote šių reiškinių

 

  • infekcijos požymių, pvz., karščiavimą, negalavimą, žaizdas, dantų problemų, deginimą

šlapinantis;

 

  • silpnumo ar nuovargio pojūtį;

 

  • kosulį;

 

  • dilgčiojimą;

 

  • tirpimą;

 

  • dvejinimąsi akyse;

 

  • rankų ar kojų silpnumą;

 

  • guzelį ar atvirą žaizdą, kuri neužgyja;

 

  • požymių ir simptomų, leidžiančių manyti apie kraujo ligas: užsitęsusį karščiavimą, mėlynių atsiradimą, kraujavimą, blyškumą.

 

Požymiai aprašyti aukščiau gali būti žemiau išvardytų šalutinių reiškinių, pastebėtų vartojant Humira, ženklais.

 

Labai dažni (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)

 

  • injekcijos vietos reakcijos (įskaitant skausmą, tinimą, paraudimą ar niežulį);

 

  • kvėpavimo takų infekcijos (įskaitant peršalimą, slogą, sinusų uždegimą, pneumoniją);

 

  • galvos skausmas;

 

  • pilvo skausmas;

 

  • pykinimas ir vėmimas;

 

  • bėrimas;

 

  • kaulų ir raumenų skausmas.

 

Dažni (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)

  

  • sunkios infekcijos (įskaitant kraujo užkrėtimą ir gripą);

 

  • žarnyno infekcijos (įskaitant gastroenteritą);

 

  • odos infekcijos (įskaitant celiulitą ir juostinę pūslelinę);

 

  • ausų infekcijos;

 

  • burnos ertmės infekcijos (įskaitant dantų infekcijas ir burnos opas);

 

  • lytinių takų infekcijos;

 

  • šlapimo takų infekcijos;

 

  • grybelinės infekcijos;

 

  • sąnarių infekcijos;

 

  • gerybiniai augliai;

 

  • odos vėžys;

 

  • alerginės reakcijos (įskaitant sezonines alergijas);

 

  • dehidracija;

 

  • nuotaikos svyravimai (įskaitant depresiją);

 

  • nerimas;

 

  • miego sutrikimas;

 

  • jutimų sutrikimai, tokie kaip dilgčiojimas, diegimas ar tirpimas;

 

  • migrena;

 

  • nervinių šaknelių užspaudimas (įskaitant nugaros apatinės dalies skausmą ir kojų skausmą);

 

  • regėjimo sutrikimai;

 

  • akių uždegimas;

 

  • akių vokų uždegimas ir akių tinimas;

 

  • vertigo (galvos svaigimo ar sukimosi pojūtis);

 

  • greito širdies plakimo jutimas;

 

  • aukštas kraujo spaudimas;

 

  • karščio pylimas;

 

  • hematomos;

 

  • kosulys;

 

  • astma;

 

  • sunkumas kvėpuojant;

 

  • kraujavimas iš virškinimo trakto;

 

  • dispepsija (nevirškinimas, pilvo pūtimas, rėmuo);

 

  • gastroezofaginio refliukso liga;

 

  • sausumo sindromas (įskaitant akių ir burnos sausumą);

 

  • niežulys;

 

  • niežtintis bėrimas;

 

  • kraujosruvos;

 

  • odos uždegimas (toks kaip egzema);

 

  • kojų ir rankų nagų lūžinėjimas;

 

  • padidėjęs prakaitavimas;

 

  • plaukų slinkimas;

 

  • naujai atsiradusi psoriazė ar psoriazės paūmėjimas;

 

  • raumenų spazmai;

 

  • kraujas šlapime;

 

  • inkstų problemos;

 

  • krūtinės skausmas;

 

  • edema;

 

  • karščiavimas;

 

  • trombocitų kiekio sumažėjimas, dėl ko padidėja kraujavimo ar mėlynių rizika;

 

  • sutrikęs gijimas.

 

Nedažni (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)

  

  • oportunistinės infekcijos (įskaitant tuberkuliozę ir kitas infekcijas, kurios pasireiškia kai sumažėja atsparumas ligoms);

 

  • neurologinės infekcijos (įskaitant virusinį meningitą);

 

  • akių infekcijos;

 

  • bakterinės infekcijos;

 

  • divertikulitas (storosios žarnos uždegimas ir infekcija);

 

  • vėžys;

 

  • vėžys, pažeidžiantis limfinę sistemą;

 

  • melanoma;

 

  • imuninės sistemos sutrikimai, kurie gali pažeisti plaučius, odą ir limfmazgius (dažniausiai pasireiškiantys kaip sarkoidozė);

 

  • vaskulitas (kraujagyslių uždegimas);

 

  • tremoras;

 

  • insultas;

 

  • neuropatija;

 

  • klausos netekimas, zvimbimas ausyse;

 

  • nereguliaraus širdies plakimo, lyg „dingtų“ smūgis, jutimas;

 

  • širdies problemos, dėl kurių gali pasidaryti sunku kvėpuoti ar pradėti tinti kulkšnys;

 

  • miokardo infarktas;

 

  • didžiųjų kraujagyslių sienelių išsiplėtimas, venų uždegimas ir trombozė, kraujagyslių užsikimšimas;

 

  • plaučių ligos, dėl kurių gali būti sunku kvėpuoti (įskaitant uždegimą);

 

  • plaučių embolija (plaučių arterijos užsikimšimas);

 

  • skystis pleuroje (nenormalus skysčių kaupimasis pleuroje);

 

  • kasos uždegimas, dėl kurio gali atsirasti stiprūs nugaros ir pilvo skausmai;

 

  • sunkumas ryjant;

 

  • veido edema;

 

  • tulžies pūslės uždegimas, tulžies akmenligė;

 

  • kepenų suriebėjimas;

 

  • naktinis prakaitavimas;

 

  • randai;

 

  • nenormalus raumenų irimas;

 

  • sisteminė raudonoji vilkligė (įskaitant odos, širdies, plaučių, sąnarių ir kitų organų sistemų uždegimą);

 

  • miego sutrikimai;

 

  • impotencija;

 

  • uždegimai.

 

Reti (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių)

 

  • leukemija (vėžys, pažeidžiantis kraują ir kaulų čiulpus);

 

  • sunki alerginė reakcija su šoku;

 

  • išsėtinė sklerozė;

 

  • nervų sutrikimai (tokie kaip akies nervo uždegimas ir Guillain-Barre sindromas, kuris sąlygoja raumenų silpnumą, nenormalius jutimus, dilgčiojimą rankose ir viršutinėje kūno dalyje);
  • širdies darbo sustojimas;

 

  • plaučių fibrozė (plaučių audinio surandėjimas);

 

  • žarnyno perforacija;

 

  • hepatitas;

 

  • hepatito B reaktyvacija;

 

  • autoimuninis hepatitas (savo organizmo imuninės sistemos sukeltas kepenų uždegimas);

 

  • odos vaskulitas (odos kraujagyslių uždegimas);

 

  • Stevens-Johnson sindromas (ankstyvieji simptomai yra: negalavimas, karščiavimas, galvos skausmas ir bėrimas);

  

  • veido patinimas, susijęs su alergine reakcija;

 

  • daugiaformė eritema (uždegiminis odos bėrimas);

 

  • į vilkligę panašus sindromas;

 

  • angioneurozinė edema (lokalus odos patinimas);

 

  • lichenoidinė odos reakcija (rausvai violetinis, niežtintis odos bėrimas).

 

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

 

  • hepatospleninė T-ląstelių limfoma (retas kraujo vėžys, tačiau dažnai mirtina liga);

 

  • Merkelio ląstelių karcinoma (odos vėžio rūšis);

 

  • kepenų nepakankamumas;

 

  • būklės, vadinamos dermatomiozitu, pablogėjimas (pasireiškia odos bėrimu su kartu pasireiškiančiu raumenų silpnumu).

 

Kai kurie šalutiniai poveikiai, stebėti vartojant Humira, gali būti besimptomiai ir gali būti nustatyti tik atlikus kraujo tyrimus. Žemiau išvardinti šie šalutiniai poveikiai:

 

Labai dažni (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)

 

  • mažas baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje;

 

  • mažas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje;

 

  • lipidų kiekio kraujyje padidėjimas;

 

  • padidėjęs kepenų fermentų kiekis.

 

Dažni (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)

 

  • didelis baltųjų kraujo kūnelių skaičius kraujyje;

 

  • mažas trombocitų kiekis kraujyje;

 

  • padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje;

 

  • nenormalus natrio kiekis kraujyje;

 

  • mažas kalcio kiekis kraujyje;

 

  • mažas fosfatų kiekis kraujyje;

 

  • didelis gliukozės kiekis kraujyje;

 

  • didelis laktatdehidrogenazės kiekis kraujyje;

 

  • autoantikūnai randami kraujyje;

 

  • mažas kalio kiekis kraujyje.

 

Nedažni (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)

 

  • padidėjęs bilirubino kiekis (kepenų tyrimas iš kraujo).

 

Reti (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių)

 

  • mažas baltųjų, raudonųjų kraujo kūnelių ir trombocitų kiekis kraujyje.

 

Pranešimas apie šalutinį poveikį

 

Jeigu Jūsų vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite vaiko gydytojui arba vaistininkui.Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai naudodamiesi

V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

  

  1. Kaip laikyti Humira

 

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

 

Ant etiketės / lizdinės plokštelės / dėžutės po „EXP“ („Tinka iki”) nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima.

 

Laikyti šaldytuve (2 °C – 8 °C). Negalima užšaldyti. Flakoną laikyti išorinėje dėžutėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos.

 

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite gydytojo ar vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

 

 

  1. Pakuotės turinys ir kita informacija Humira sudėtis

 

-Veiklioji medžiaga yra adalimumabas.

-Pagalbinės medžiagos yra manitolis, citrinų rūgštis monohidratas, natrio citratas, natrio-divandenilio fosfatas dihidratas, dinatrio fosfatas dihidratas, natrio chloridas, polisorbatas 80, natrio hidroksidas ir injekcinis vanduo.

 

Humira flakono išvaizda ir jo pakuotės turinys

 

Humira 40 mg injekcinis tirpalas flakonuose tiekiamas kaip sterilus 40 mg adalimumabo tirpalas, ištirpintas 0,8 ml tirpalo.

 

Humira flakonas yra stiklinis flakonas, kuriame yra adalimumabo tirpalas. Kiekvienoje pakuotėje yra dvi dėžutės, kurių kiekvienoje yra 1 flakonas, 1 neužpildytas sterilus švirkštas, 1 adata, 1 flakono adapteris bei 2 alkoholiu suvilgyti tamponai.

 

Humira taip pat gali būti tiekiamas flakone, užpildytame švirkšte ir (arba) užpildytame švirkštiklyje.

 

Registruotojas

 

AbbVie Deutschland GmbH & Co. KG

Knollstrasse

67061 Ludwigshafen

Vokietija

 

Gamintojas

 

AbbVie Biotechnology GmbH

Max-Planck-Ring 2

D – 65205 Wiesbaden

Vokietija

 

ir

 

AbbVie Biotechnology GmbH

Knollstrasse

67061 Ludwigshafen

Vokietija

 

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.

 

 

 Lietuva

 AbbVie UAB

Tel: +370 5 205 3023

  

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas {MMMM m. {mėnesio} mėn.}.

 

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu.

 

Norėdami pasiklausyti lapelio teksto ar gauti lapelio kopiją , ar <įgarsintą>, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.

 

Dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Humira 40mg/0.8 ml injekcinis tirpalas N1 (2 dėžutės: flakonas, švirkštas, adata, sterilus adapteris,2 tamponai)

 
Preparato charakteristikų santrauką sveikatos priežiūros specialistai gali peržiūrėti jiems skirtame elektroniniame vaistų žinyne gydytojams.vaistai.lt
 


 

    

vaistai flakonas adalimumab papr humira factor švirkštas tirpalas adalimumabum sterilūs tamponai adapteris adata tumor inhibitors necrosis abbvie dėžutės alpha injekcinis antinavikiniai imunosupresantai imunomoduliatoriai

Ieškomiausių TOP 5






Naudingos nuorodos