Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko Romo Valentukevičiaus pozicija legalaus medikų premijavimo klausimu.

Šiuo metu trūksta tik poros elementų, kurie leistų išskaidrinti sveikatos priežiūros sistemą. Mes turime baudžiamąjį persekiojimą, daugybę raginimų elgtis skaidriai, korupcijos pasireiškimo rizikos vertinimą, prievolę atskleisti privačius interesus ir panašiai.

Mums trūksta tam tikrų konkrečių iniciatyvų, kurios keistų nepriimtiną korupcinę kultūrą. Paciento dėkingumas medikui yra natūralus žmogiškas jausmas. Tačiau jei atsidėkotume ne vien žodžiu „ačiū“, o kita forma, rizikuotume įvykdyti nusikaltimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra korupcijos prevencijos institucija, todėl, gilindamiesi į medikų veiklos skaidrumo problemas, esame suinteresuoti tokiu sveikatos apsaugos sistemos veikimu, kuris būtų nepatogus korupcijos pasireiškimui.

Korupcijos paplitimo mastą, suvokimą bei polinkį korumpuotis analizuojantys tyrimai iš esmės parodo, kad, pacientui asmeniškai atsilyginus sveikatos priežiūros specialistui, galima gauti palankesnes gydymo sąlygas. Taigi sukuriama iškreipta ir nesąžininga konkurencija tarp pacientų. Tai sąlygoja pacientų ar jų artimųjų baimės, norai, tikėjimas, kad papildomai atsilyginus medikui bus geriau. Tai yra tas smulkiosios korupcijos „variklis“, kurio veikimą, esant dabartinei sistemai, medikai gali dar ir patys sėkmingai skatinti. Baiminantis dėl savo arba artimų asmenų sveikatos ar gyvybės, tikint, kad asmeniškas atsilyginimas yra būtinas, nes „tiesiog tokia yra sistema“, gresianti baudžiamoji atsakomybė pacientui neatrodo tokia baisi, palyginus su tuo, kad gydytojas neskirs visų jėgų sveikatos problemai spręsti.

Kovojant su korupcija šiuo metu sveikatos priežiūros sistemoje nuolat siunčiamas signalas, kad duoti kyšį yra blogai, tačiau sistema nekeičiama taip, kad aplinka korumpuotis taptų nepatogi, o kyšis būtų suvoktas kaip neefektyvus sprendimas. Tik tai pakeitę galime tikėtis išvengti kyšininkavimo reiškinio. Antraip ir toliau teks brangiai kovoti su pasekmėmis bei didinti tokios kovos mastą.

Matyt, nėra vienos greitos ir efektyvios priemonės, kuri išspręstų šią problemą. Tačiau tam, kad pakeistume kyšio, kaip efektyvaus sprendimo, suvokimą, medikų premijavimą siūlome kaip vieną iš galimų idėjų. Taip pradedame diskusiją su valdžios įstaigomis, medikų bendruomene ir visuomene tam, kad detaliai aptartume tokios idėjos galimybes taikyti praktikoje.

Susidūręs su mediku kiekvienas pacientas neišvengiamai yra subjektyvus jo teikiamos paslaugos vertintojas. Papildomo atlygio siekiančiam medikui galimybė būti premijuotam veiktų kaip paskata skirti didesnį dėmesį pacientui. Žinoma, negalima atmesti susitarimo su mediku dėl premijavimo ateityje galimybės, tačiau šiuo atveju pacientas galėtų pats kontroliuoti situaciją iki sveikatos priežiūros paslaugos teikimo pabaigos. Nebūtų išankstinio atsidėkojimo, kuris turėtų gydymo metu veikti mediko elgesį atsidėkojusio paciento atžvilgiu. Atsirastų motyvacinė sistema visiems sveikatos priežiūros paslaugos teikimo dalyviams, kuri skatintų vienodai gerai elgtis visų pacientų atžvilgiu, nes bet kurio iš jų dėkingumas už suteiktą paslaugą galėtų virsti papildoma premija.

Jei, priėmus atitinkamus teisės aktus, vis dėlto būtų apsispręsta išbandyti šią idėją praktikoje, reikėtų įgyvendinti nuostatą, kad mediką premijuojantis pacientas išliktų anonimas. Tai reiškia, kad nei registratūroje, nei kasoje, nei buhalterijoje medikas negalėtų patikrinti, kuris pacientas jį premijavo. Premijos suma turėtų būti subendrinama su kitų pacientų premijomis ir, atskaičius mokesčius, išmokama tokiais periodais, kad iš gaunamų sumų medikas neatskirtų, kas ir kada jį premijavo. Dabartinės informacinės technologijos galėtų tai užtikrinti.

Tokiu būdu galėtume po truputį keisti paciento požiūrį į kyšio davimą. Jei pacientas jaučia dėkingumą medikui, jį galėtų išreikšti tiek žodžiu „ačiū“, tiek anonimiška premija.

Labai svarbu suprasti, kad ne atskiros, o viena kitą papildančios iniciatyvos galėtų suteikti reikiamą antikorupcinę kryptį sveikatos priežiūros sistemoje. Medikų premijavimo sistema taip pat galėtų būti panaudota vertinant jų veiklą bei korupcijos pasireiškimo riziką. Pavyzdžiui, skirtingose pamainose priimantys gimdymus akušeriai-ginekologai gali būti premijuojami labai skirtingai. Medikai, savo veikla kuriantys situacijas, pacientų suprantamas kaip skatinimą duoti kyšį, vargu ar sulauktų dėkingumo premijos iš kyšio nedavusio paciento. O medikui kyšį davęs pacientas pasibaigus gydymui taip pat neturėtų paskatos premijuoti mediką. Ši lyginamoji informacija galėtų būti reikšminga ne tik sveikatos priežiūros įstaigos vadovui, tačiau ir teisėsaugos institucijoms. Tai savaime sudarytų labai nepatogią aplinką korupcijos pasireiškimui. Tuomet būtų tik laiko klausimas, kada šią situaciją suvokiantis ir į kyšininkavimą linkęs medikas pradėtų galvoti, kada baigti „vokelių“ praktiką.

Jei tokia sistema būtų įdiegta, galėtume tikėtis natūralaus šios problemos mažėjimo. Tai ir yra švelniųjų korupcijos prevencijos priemonių ir šios idėjos esmė.

Kol kas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra parengusi pora siūlymų dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo, kuriuos ketina pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Jais būtų sprendžiami akušerių ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių privačių interesų atskleidimo klausimai.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Bus taikoma daugiau priemonių sveikatos sistemai skaidrinti (431/0) 

Korupcijos prevencijos pareigūnas: „Vis daugiau žmonių nebėra pakantūs korupcijos atvejams“ (213/0) 

#AčiūMedikams viešai, o ne slaptai (217/0) 

Gruodžio 9-oji – Tarptautinė antikorupcijos diena! (560/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0