Klaipėdos Jogos namai su kūrybinga mokytoja Audrone Pašilyte ne vienai klaipėdietei atvėrė duris į ramybės sklidiną pasaulį, kuriame geriau jaučiasi ne tik fizinis kūnas. Ne vienerius metus praktikuojančios jogą moterys pilnos džiaugsmo, ramiau reaguoja į įvairias gyvenimo aplinkybes ir nesiskundžia prasta savijauta net klimakteriniu laikotarpiu.

Suaktyvina kraujotaką
Jogos mokytoja Audronė Pašilytė sako, kad lankant jogos užsiėmimus dingsta nereikalingi principingumai, natūraliai pasikeičia valgymo įpročiai. Anot jos, nebereikia to „mamos pieno“ – tai yra, bet kokio maisto, kurį valgant be saiko kompensuojamas saugumo jausmo trūkumas. „Fizinė kultūra neabejotinai naudinga žmogaus organizmui. Vieną valandą per dieną intensyviai judant kraujagyslės ir kraujotaka „išlaiko normą“. Jeigu nuolat gyvenama pasyviai, neigiami rezultatai pasireiškia ne iš karto – po kokių 15 metų, o joga padeda šiuos procesus sustabdyti“, – tvirtina A. Pašilytė.

Savo patirtimi, ką joms davė ir ką duoda jogos užsiėmimai Klaipėdos jogos namuose, dalijasi ir kelios ilgametės Audronės mokinės.

Žavi kūryba
Jau septynerius metus šios mokytojos pamokas lanko Klaipėdos vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoja Marė Palepšienė. Audronė – gydytojos pirmoji jogos mokytoja ir, kaip ši tikisi, būsianti ir paskutinė. O joga ir įvairiais savęs tobulinimo būdais M. Palepšienė domisi labai seniai. „Kiek save pamenu, vis ieškojau atsakymo į klausimą: „Kas tu esi, žmogau?“. Apie Audronę perskaičiau kažkokį straipsnį, atėjau į „Medikaną“, kur ji tuo metu vedė jogą, ir labai prisirišau. Mokytojos tikrai niekada nepakeisiu, – šypsosi medikė. – Jogos mokytojų, mokyklų, pakraipų yra labai daug, bet mane labiausiai traukia Audronės kūrybingumas. Kalbant apie mūsų, hatha, jogą, galima ateiti ir atidirbti tas klasikines asanas ir išeiti. O Audronė turi tiek kūrybinės energijos, bet ir nieko neperša – jokių filosofijų. Žinoma, mes kalbamės, dalijamės Rytų išmintimi, Rytų filosofija. Ji ir pamokas visada pradeda su kokia nors mintimi, bet tu gali jos priimti tiek, kiek tau reikia“.

Portalo pašnekovė pabrėžia, kad Klaipėdos jogos namuose praktikuojama joga nėra klasikinė hatha joga, aprašyta knygose. „Tai labai kūrybinga sritis. Mes ateiname ir niekada nežinome, ką darysime. Atliekame tas asanas, bet labai kūrybiškai. Štai kodėl pas Audronę vaikštau, nors jogos mokytojų yra labai daug“, – šypsosi moteris.

Mityba keičiasi natūraliai
Įdomu, kad mokinių mitybos įpročiai keičiasi mokytojai jų net neraginant atsisakyti mėsos. „Tai natūraliai ateina – nenoras kažko valgyti ar noras kažką valgyti“, – sako M. Palepšienė.

Lankydama jogą gydytoja sako pajutusi gilius pokyčius savyje. „Fizinio kūno lavinimo būdų yra daugybė. Gali eiti į fitneso salę ir bukai kilnoti štangas. Tačiau lygiai taip pat savo kūną lavini ir jogoje, ir ne tik jį, – sako M. Palepšienė. – Vis dėlto mūsų žmonėms nebūdingas kūno lavinimas, žymiai paprasčiau eiti pas daktarą, gauti stebuklingą tabletę, kuri išspręs problemą, arba pakeisti sąnarius, arba nusipirkti Levino plokšteles, kosmodiską. O iš tiesų privalai pats kažką daryti, kad tų priemonių nereikėtų. Mano asmenine nuomone, kosmodiskai ir Levino juostelės skirti tiems, kurie nenori  su savimi dirbti, negerbia netgi savo kūno.

Juk mūsų žmonės puoselėja kažkokią brangią vazą, šluosto nuo jos dulkes, o į savo kūną nekreipia jokio dėmesio. Įpratome laukti, kad kas sveikatą atneš. Kas ją atneš? Kas ją duos, žmogau, jeigu nieko nedarai? Tad eiti reikia į jogą, mankštinti sąnarius, tempti sausgysles, tada nereiks leisti pinigų nei kosmodiskams, nei Levino juostelėms”.

Atrado meditaciją
Tęsdama mintis apie vidinės būsenos pokyčius po jogos treniruočių, gydytoja pasakoja apie emociškai įtemptą savo darbą – todėl ir ieškojusi vidinės ramybės, pozityvaus požiūrio į reiškinius bei pasaulį. „Ir čia tai randu, įgaunu. Ko gero, visuomenėje jau eina užmarštin tokie fiziniai pojūčiai, kaip vidinė ramybė. Kada nors pabūk su savimi, žmogau, įsigilink, užduok sau tuos klausimus, kas tu esi ir kur eini, nebandyk keisti to pasaulio ir nekeik tu jo visą laiką. Mes vis linkę manyti, jeigu štai tas pasikeistų, tai pasaulis pagerėtų. Pradėkime nuo savęs. Jeigu pats eisi į žmones su atvira širdimi, ir bus lengviau gyventi. Štai tą ir pajutau. Jau po pirmųjų jogos pamokų pastebėjau, kad kai kokiuose nors susibūrimuose visi karščiuojasi, keikia valdžią, rėkia, aš sėdžiu ir galvoju: „Kaip man visa tai neberūpi, kaip man tai nebeįdomu – keikti valdžią, keikti pasaulį, dejuoti, kad trūksta to, ano“.

M. Palepšienė ir daugiau šypsosi, ir daugiau juokiasi. Bent jau to siekianti, kaip pati sako. „Kartais sėdžiu ir dienai baigiantis pamąstau – ten tą ar aną ne taip padariau. Kaip žmonės tą meditaciją suvokia? Dažniausiai pastebiu, kad žmonės galvoja, jog meditacija – išskridimas į kažkokias transcendentines erdves. O iš tiesų atsisėsk ramiai ir pabūk su savimi. Ir paklausk savęs, ar tai turėjau šiandien padaryti? Arba pasėdėk tyliai, išjungęs kompiuterius, telefonus, įsileisk pasaulio garsus – priimk juos, pabūk vienas, pagalvok, ką šiandien darei. Tai ir yra meditacija. Šito išmokau būtent čia“.

Ir pamokų metu būna tos vadinamos meditacinės minutės. „Tada tu, padirbęs su savo fiziniu kūnu, nurimęs gali pasiekti tą vidinę ramybę ir atsiranda kažkokia vidinė priklausomybė, kad po to tu jos jau nori. Nori pabūti su savimi, susitelkti, pasėdėti ir nurimti“, – sako M. Palepšienė.

Pacientams – nebe teisėja
Gydytoja pastebėjo, kad labai sumažėjo ir poreikis ką nors įsigyti, vis dažniau galinti pasakyti: „Ne, man to nereikia, man ano nereikia“. Moteris sako atradusi vidinę harmoniją, ramybę, išsiugdė pozityvesnį požiūrį į pasaulį. „Jau taip nebesidraskai, – šypsosi pašnekovė. – O pagrindinė problema dabar, kaip mano atrodo, – žmonės niekam nebeturi laiko, net savo vaikams, draugams, artimiesiems. Klausiu: „Ką jūs veikiate?“, nustemba: „Mes gi dirbam, mes dirbam!“. O kai paklausiu, koks galutinis tas jų bėgimo taškas, truputį sutrinka – kaip drįstu su jais taip kalbėti“.

Tačiau jogos užsiėmimus pradėjusi lankyti gydytoja iš tiesų ne gąsdina savo pacientus, o padeda jiems susimąstyti, pati juos daug geriau supranta – kame slypi jų bėdos, jų problemos. „Ir reaguoju gal ramiau, gal nebedirgina manęs jų nesupratingumas, gal nebesu tas teisėjas ir nebenoriu būti. Galiu tik žmogui patarti, bet nebekaltinu. O anksčiau buvau gana kategoriška, nes iš prigimties esu perfekcionistė“.

Joga – kaip narkotikas
Tatjana A. Pašilytės vedamus užsiėmimus lanko 5 metus. Nors dabar sako be jogos neįsivaizduojanti savo gyvenimo, pradžia jai buvusi labai sunki. „Audronė atėjo į sporto klubą ir pakeitė vieną dėstytoją. Prieš tai joga buvo labai lengva, o po Audronės pamokų man lauždavo kaulus, buvo labai sunku. O labiausiai stebino, kodėl man taip miego norisi, nors buvo žadamas energijos antplūdis, – šypsosi moteris. – Iš tiesų tuo metu turėjau daug sveikatos problemų: tino kojos, negalėjau dėvėti aukštakulnių batelių. O dabar galiu. Man iš tikrųjų sportuoti yra sunku, bet einu, nes žinau, kad mano kūnui, mano energetikai to reikia. Be to, joga ir atjaunina. Pusę metų jau ir mėsos nevalgau. Pati nusprendžiau pamėginti, nes apimdavo sunkumas nuo mėsos“.

Klaipėdietę žavi Audronės vedama joga tuo, kad „visada kitokia“. „Gal man patinka ir tai, kad mokytoja – mūsų amžiaus, nejaučiame spaudimo. Ji pasižiūri į žmones, kokia jų nuotaika, ir į tai atsižvelgdama veda užsiėmimus – kartais sunkesnius, kartais lengvesnius. Ir dabar jau traukia čia eiti, išeinu tokia pakylėta“.

Remdamasi savo patirtimi, Tatjana moterims pataria bet kokiame amžiuje pradėti lankyti jogą: „Visus pirmus metus po treniruočių mane miegas imdavo, bet lankiau, nes turėjau išsipirkusi abonementą. Po rytinių treniruočių grįžusi iš karto eidavau miegoti. Audronė sakė, kad kūnas nepratęs prie tokio krūvio ir patiria didžiulį stresą. O dabar poveikis visai priešingas – įgaunu labai daug jėgos. Ir lankau jogą kaip narkomanas, – juokiasi moteris. – Jau pradėjau jogą ir namuose daryti – pajutau tokį poreikį“.

Padeda menopauzės metu
Paklausta apie vidinius pokyčius, Tatjana sako jaučianti visišką vidinę pusiausvyrą. „Kaip ir jogos asanose – jei sugebi išlaikyti pusiausvyrą, tai ir viduje jauti visišką aiškumą. Kaip sugebi atlikti asanas, tolygiai taip susitvarko ir vidinė pusiausvyra“.

Ar aplinkiniai pastebi pokyčius moteryje? „Man sako, kad vaikštau labai tiesiai, nugara kaip nulieta – tiesi tiesi. Anksčiau negirdėdavau tokių komplimentų“, – šypsosi.

Ir dar vienas, moterims svarbus, pastebėjimas. Tatjana pasakojo, kad tais gyvenimo tarpsniais, kai nelankydavo jogos, jausdavo artėjančios menopauzės simptomus, pradėjo laužti kaulus. „O kai grįžau į jogą – viskas gerai. Tad manau, kad tokiame amžiuje moterys su joga gali tęsti savo jaunystę. Vien į Audronę pažiūrėjus tai tampa akivaizdu, bet, aišku, ji po keturias pamokas per dieną turi. Būtų nuostabu tokį lygį pasiekti, – šypsosi pašnekovė. – Štai čia ir yra vieta vyresnio amžiaus moterims. Žinau, kad moterys dėl menopauzės labai kenčia, bet pasirenka tabletę išgerti. Joms taip paprasčiau. Juk pačiai pradėjus jogą buvo be galo sunkus. Tačiau aš tablečių negeriu ir net medicininės kortelės apskritai neturiu. Kiti sako – reikia pasitikrinti. O kam? Kodėl ieškoti ligų? Lankydamas jogą esi ramesnis“.

Moteriai joga padėjo atsisakyti ir alkoholio. „Tai neneša džiaugsmo, tiek malonumo, kiek joga“, – paaiškina.

Išgydė ranką ir depresiją
„Aš visada sportavau – fitnesas, aerobika, – sako prieš ketverius metus jogą pradėjusi lankyti Rita Pūkaitė, Klaipėdos jogos namuose pasilikusi ne tik kaip mokinė, bet ir kaip masažistė. – Audronę atradau per draugę, kuri perskaitė skelbimą ir pakvietė mane kartu lankyti užsiėmimus. Mielai sutikau“.

R. Pūkaitei joga padeda atsipalaiduoti, atsitraukti nuo blogų minčių. Joga jai ir išgydė skaudančią ranką, kuriai niekas negalėjo padėti. „Indams gamindavau valgį, kočiodavau specialią duonytę, tad tie nuolatiniai judesiai paveikė mano kairę ranką. Nebegalėjau jos net pakelti aukščiau peties. Ir masažus lankiau, ir ko tik nedariau, bet niekas nepadėjo. Jei autobuse kas užkliūdavo petį, skausmas būdavo nežmoniškas. O jogoje per pusę metų atsistačiau, rankos nebeskauda, galiu kelti, kiek noriu, – džiaugėsi moteris. – Bet kūno turi nepalikti ramybėje – privalai toliau judėti“.

Kitas „šalutinis“ jogos poveikis – nukritęs cholesterolis.

„Ir mintys tik geros, o prieš tai buvo visko, slėgė tėvo liga, motinos priežiūra. Joga labai išgelbėjo nuo depresijos, – dalijasi Klaipėdos jogos namų masažistė. – Pradėjus lankyti jogą, viskas nutolsta. Joga veikia kaip vaistas. Apskritai, jei žmogui yra blogai, reikia bet kokiu sportu užsiimti – tai įrodyta. Tačiau joga labai skiriasi nuo paprasto sporto, padeda ne tik fiziškai, bet ir morališkai. Atsiranda kažkokia ramybė. Buvau piktesnė, o dabar visi piktumai išnyko, atrodo, norisi visus mylėti. Šiaip jau žmogus nenori keistis, bet jei pradedi lankyti jogą, keitiesi ir pats. Juk, žiūrėkime – aplinkui kiek piktų, agresyvių žmonių, o joga pagydo. Man joga – visas pasaulis. Čia atėjusi jaučiuosi kaip ant sparnų“.

Ligita Sinušienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Klausimas, kurį sau užduoti turi sportuoti nedrįstantys senjorai (181/0) 

Lygumų slidinėjimas: sunku rasti žmogų, kuriam tai netiktų (253/0) 

Paprasti patarimai, kaip išlikti sveikam (583/0) 

Atėjus rudeniui, priminimas senjorams: raskite būdų judėti ir namuose (496/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0