Lytiškai plintančios infekcijos: ligos požymiai nebūtinai matomi (135/0) 

Lytiškai plintančios infekcijos: ligos požymiai nebūtinai matomiLytiškai plintančios infekcijos priklauso kategorijai ligų, apie kurias vengiama kalbėti. Tačiau tylėjimas nekeičia fakto, kad tai yra viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų.

Lytiškai plintančiomis infekcijomis dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę. Nėštumo metu lytiškai plintančiomis infekcijomis galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Taigi labai svarbu, kad visos lytiškai plintančios infekcijos būtų diagnozuojamos ir kuo skubiau gydomos. Jomis užsikrečia vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.

Simptomų gali ir nebūti

Ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis nejaučia jokių simptomų ir apie infekciją gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai.

Tais atvejais, kai simptomai pasireiškia, jie gali būti tokie:

  • išskyros iš šlapimo, lyties organų (moterims – jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas),
  • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis,
  • baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje,
  • bėrimai lyties organų srityje,
  • įvairios pūslelės ar žaizdelės lyties organų srityje,
  • padidėję limfmazgiai kirkšnyse,
  • skausmas kapšelyje, pilvo apačioje,
  • skausmas lytinių santykių metu,
  • kraujavimas po lytinių santykių.

Vis dėlto dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių arba nejaučia jų tokių, kokie galėtų pranašauti apie turimą lytiškai plintančią infekciją.

Visai negydomos ar netinkamai gydomos infekcijos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas).

Tyrimais nustatoma nuo 7 iki 11 infekcijų sukėlėjų

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai teigia, kad tyrimas, skirtas nustatyti lytiškai plintančią infekciją, atliekamas paprastai ir neskausmingai. Iš pateikto tepinėlio iš lytinių takų ar šlapimo mėginio PGR metodu nustatomi 7-ių lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai, o hibridizacijos metodu – galima nustatyti net 11 sukėlėjų vienu metu. Lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymo tyrimas atliekamas iš lytinių takų tepinėlių ar rytinio šlapimo porcijos. Šlapimo ėminys labiau tinkamas vyrams, o moterims rekomenduojama tyrimą atlikti iš lytinių takų tepinėlių.

„Molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo“, – teigia NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius. Tyrimo metu iš vieno ėminio nustatomi 7 lytiškai plintantys infekcijų sukėlėjai: chlamidiozės (Chlamydia trachomatis), gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae), trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai, mikoplazmozės (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis) ir ureaplazmonės (Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum). Šios infekcijos sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus, nevaisingumą. Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas.

Atliekant 11 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymą papildomai galima nustatyti dar šias lytiškai plintančias infekcijas: minkštojo šankerio sukėlėją (Haemophilus ducreyi), sifilio sukėlėją (Treponema pallidum), lytinių organų pūslelinės – herpesvirusinės – infekcijos sukėlėją (Herpes simplex virusų 1 ir 2 tipus) bei limfogranuliomos sukėlėjus (Chlamydia trachomatis L1-L3 serovarai). Šios infekcijos sukelia genitalijų, odos ir gleivinės, kirkšnių limfmazgių pažeidimus, suformuojant įvairias žaizdas ar pūsleles, ar tiesiog limfmazgių padidėjimą ir skausmą.

Imunitetas neįgaunamas

Asmuo, užsikrėtęs lytiškai plintančia infekcija, kitus užkrėsti gali ir neturėdamas jokių ligos požymių, todėl labai svarbu, kad kartu būtų gydomas ir partneris. Specialistai pabrėžia, kad būtina pabaigti pradėtą gydymo kursą, net jeigu susirgimo simptomai išnyksta anksčiau. Po gydymo rekomenduojama atvykti pasitikrinti pas gydytoją ir pakartotinai atlikti tyrimus.

Reikėtų žinoti, kad vieną kartą persirgus sifiliu, gonorėja, chlamidioze ar kita lytiškai plintančia liga, neįgaunamas imunitetas ir galima užsikrėsti vėl. Taip pat rekomenduojama lytinių santykių metu naudoti apsaugos priemones.

 

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos Medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 

Ieškomiausių TOP 5



Naudingos nuorodos