Naujasis sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga šiuos metus pradeda intensyviai ieškodamas trečiojo viceministro bei skubiai rengdamas sveikatos apsaugos programos įgyvendinimo priemonių planą. Žiniasklaidoje ne sykį jau apibūdintas kaip radikalus ministras, A. Veryga dar per šiuos, pirmuosius vadovavimo SAM metus, tikisi atlikti labai daug darbų.

Metų pabaigoje tapote sveikatos apsaugos ministru. Ar tikitės, kad kaip žmogus, iš vidaus matęs ir matantis sveikatos apsaugos problemas, galite daugiau padaryti?

Šiuo klausimu vyksta įdomios diskusijos. Nuolat diskutuojama, ar geriau, kai žmogus ateina iš sistemos, pats būdamas sveikatos specialistas, ar geriau, kai nieko bendro neturintis, su švariu požiūriu. Manau, kad ir toks, ir toks variantas turi savų privalumų. Vis dėlto, mano manymu, yra gerai, kai ministerijos darbuotojams nereikia labai daug mokytis. Nors pastebiu, kad visuomenė, užduodama klausimus, neretai sureikšmina tą sistemos žinojimą, tarsi ministras iki smulkiausių detalių turėtų žinoti, kiek koks tyrimas kainuoja, kur atliekamas ir pan. Nemanau, kad tai būtina. Svarbiausia turėti strateginį mąstymą, žinoti, kokios yra sistemos bėdos, kur ji šlubuoja ir stringa.

Manau, kad man dirbti yra lengviau ir turiu savotišką privalumą, žinodamas ir pažinodamas sveikatos apsaugos sistemą iš vidaus.

Portalo VLMEDICINA.LT kalbintas ne vienos asociacijos atstovas tikisi, kad ministras pasikvies susėsti kartu ir išsakyti savo pasiūlymus.

Iš tikrųjų visų ir nesugebėčiau išklausyti, tam yra politinė komanda – ko nespėsiu aš, išklausys jie. Bet mano nuostata – būti atviram, klausytis, išgirsti problemas. Daug geriau, kai gali gyvai išgirsti žmones, kas, jų matymu, yra problemiškiausia, kokius sprendimus jie siūlytų. Tai nereiškia, kad automatiškai taip ir bus padaryta, bet jeigu mes neišklausome, nebendraujame, yra didelė rizika padaryti klaidų, kažko neįvertinti, nežinoti. Aišku, su visais tiesiog neįmanoma susitikti per savaitę ar per dvi. Laikas tiesiog yra ribotas, juk yra ir kitų darbų, kuriuos būtina atlikti. Negali viso laiko praleisti susitikimuose ir bendraudamas. Bet esu atviras, prašom siųsti, rašyti pasiūlymus. Ir tikrai būsime atviri šnekėjimui, dialogui, kiek tik tai bus įmanoma.

Minėjote, kad ministrui svarbiausia – strateginis mąstymas. Koks yra sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos strateginis tikslas, einant šias pareigas?

Pagrindinis tikslas - sveikesnė visuomenė.

Labai abstraktus tikslas. Manau, kad visi buvę sveikatos apsaugos ministrai to paties siekė. O gal jūsų priemonės šiam tikslui pasiekti kitokios?

Mano sprendimą eiti į politiką apskritai, ne tik į ministeriją, pirmiausia nulėmė tikslas matyti sveikatą kaip horizontalios politikos prioritetą. Ir mūsų Vyriausybė, mūsų frakcija nusprendė į sveikatą žiūrėti kaip į horizontalų tikslą, kad sveikata rūpinsis ne tik SAM. Ir Ūkio, ir Finansų ministerijos savo priemonėmis turi rūpintis, kad žmonės visų pirma nesusirgtų. O sveikatos sistema didžiąja dalimi tvarkosi jau su pasekmėmis. Su noru išsaugoti visuomenės sveikatą susijęs ir kitas strateginis tikslas - maksimaliai daug dėmesio skirti pirminei sveikatos priežiūrai ir ligų prevencijai, kai dar galima anksti pastebėti, greitai ir nebrangiai žmogui padėti. O ilgos eilės ir kitos panašios problemos – jau prastos sistemos pasekmės. Sveikatos technologijos leidžia žmogų ilgai išlaikyti gyvą, visuomenė sensta, ir sistema viso to nebepaveža: nors finansavimas didėja, bet pinigų nuolat trūksta. Reikia pradėti nuo priežasčių, ką galime padaryti, kad žmonės mažiau sirgtų. Parlamentas, prieš išeidamas šventinei pertraukėlei, parodė, kad politinė valia jau yra. Niekada tokios nėra buvę. Tų sprendimų visur reikia, yra žinoma, ką reikia padaryti, tik nebūdavo politinės valios. Jeigu ji bus tokia, kokia buvo pademonstruota, ir rezultatų galime greitai pasiekti. O sveikatos sistema turi funkcionuoti, joje problemų yra daug, ir įsisenėjusių: ir pats jos valdymas neefektyvus, ir žmogiškų išteklių planavimas, ir prioritetų turėjimas. Visų poreikių patenkinti negalėtume. Nė viena šalis negali.

Kaip pradedate pirmąsias metų dienas? Kokie darbai numatyti pirmiesiems mėnesiams?

Tų darbų yra labai daug, bet svarbiausias darbas, kurį būtina atlikti labai greitai – baigti formuoti komandą, kad galėtume visose srityse pradėti efektyviai dirbti. Dar ne visus kandidatus turiu, su daug kuo bendrauju, stengiuosi rinktis tokius žmones, kurių jau nereiktų mokyti, kad nebūtų atsitiktiniai žmonės, kurie žinotų, kur eina, kad per maksimaliai trumpą laiką galėtume pradėti dirbti.

Kitas svarbus darbas – Vyriausybės programos darbų įgyvendinimo planas. Pvz., jei siekiame vaistų piginimo, kokiu būdu. Taip pat kalbant ir apie įstaigų optimizavimą bei kitus siekius. Tai prioritetinis klausimas, ties kuriuo mes dirbame, ties kuo susikoncentruota. Aišku, yra ir kitų darbų, kurie yra paveldėti, bet natūralu, kad kiekvienas ministras atėjęs randa daugybę popierių ant stalo, daugybę problemų, kurių išeinantys politikai nebesprendžia, palieka naujai vadovybei. Tuos einamuosius klausimus tenka spręsti, jie irgi labai daug laiko užima. Darbo yra tikrai labai daug, tempas labai didelis, bet darbas yra labai įdomus.

Iki kada esate numatę parengti priemonių planą?

Planuojame per mėnesį – gana ambicingas tikslas, nes šiaip tokie planai rengiami apie 3 mėnesius. Aišku, kai kurių priemonių planavimas užtrunka, tenka susitikti su institucijų atstovais, kurie gali pristatyti situacijos analizę, kai kur reikia skaičiavimus atlikti, tad tam laiko reikia daugiau, bet labai ilgai tikrai visas darbas neužtruks.

Formuojate savo komandą. Ko dar trūksta?

Pagrindinis žmogus, dėl kurio dabar daugiausiai turiu rūpesčių – mano trečiasis viceministras, kuris kuruos visuomenės sveikatą. Kalbėjau su nemažai kandidatų, bet nenorėčiau jų įvardinti. Nuo labai daug ko priklauso, kas užims šią vietą, nes aš galiu matyti konkretų žmogų kaip potencialų savo viceministrą, bet sprendimus priima patys žmonės. Jie turi savus darbus, kitus įsipareigojimus, negaliu spausti, turiu duoti laiko pagalvoti. Pagaliau dar yra ir kitos įprastos procedūros, kandidato tikrinimas. Tokie sprendimai nėra labai greiti.

Gal vis dėlto galėtumėte įvardinti konkrečius darbus, kuriuos tikitės įgyvendinti jau šiais metais?

Įstatymų pakeitimai, susiję dėl sprendimų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, manau, dar šiemet bus priimti. Žinoma, jų įsigaliojimams bus pasirinkti protingi terminai, bet tikiuosi, kad pačius įstatymų pakeitimus priimsime dar šiemet, kad ir verslui būtų aišku, kas čia bus, kad ir visuomenė sugebėtų prisitaikyti. Kai kuriuos kitus sprendimus, susijusius su pačios sveikatos sistema, jos tobulinimu, taip pat galima priimti gana greitai. Pavyzdžiui, dėl pirminės sveikatos priežiūros, rezidentų kvalifikacijos, sveikatingumo fondo panaudojimo.

Dirbti pradėjome intensyviai bendraudami su Vilniaus meru, visuomeninėmis organizacijomis, kalbėtis apie darželių higienos normas. Yra daug darbinių klausimų, kuriuos galima išspręsti greitai. Man sunku suprasti, kodėl tie sprendimai tiek metų nebuvo priiminėjami, nes daug problemų yra jau labai pribrendusių. Dėl sistemos skaidrinimo, manau, sprendimus taip pat bus galima gana greitai priimti.

Kokius sprendimus galima priimti per metus, kad sveikatos sistema taptų skaidresnė, kai daugelis specialistų pabrėžia, jog visų pirma pati visuomenė pati turi keistis?

Visiškai lygioj vietoj visuomenė nesugebės keistis. Turime informuoti žmones, kad paslaugas jie gaus tas pačias ir neduodami kyšių. Privalome išmušti iš žmonių tą įsitikinimą, kad jų ar artimųjų gydymas nukentės kažko nedavus. Yra sisteminių sprendimų – gydytojų ir sveikatos darbuotų privačių interesų deklaravimas. Tik pačią sistemą reikia sutvarkyti, kad medikams tai neatimtų daug laiko. Neatidėliotini yra sprendimai dėl vaistų kompensavimo, kitų procesų, juk nereikia 10 metų laukti, kad įrašus pradėtų viešinti. Jau vien dėl to sistema darysis skaidresnė, o visuomenės nuomonės per metus, aišku, nepakeisime.

Jūsų siūlomi būdai mažinti alkoholio vartojimą yra kritikuojami dėl radikalumo ir smulkiojo verslo žlugdymo. Ar čia įmanoma rasti kompromisą?

Reikia atskirti, kur yra objektyvios grėsmės, o kur manipuliacijos, siekiant išsaugoti verslą ir pajamas. Yra grupės, su kuriomis galima ir reikės šnekėtis - prekybos grupės, kurios gali pardavinėti ir kitas prekes, ne tik alkoholį. Ir maisto pramonė, kuri gali keisti produktą. Net neabejoju, kad rasime bendrų sprendimų. Su kuo iš tiesų nebus galima kalbėtis, nes nėra net jokios logikos tam pokalbiui, nes jie negali produkto pakeisti – su alkoholio ir tabako gamintojais. Jų, kaip verslo, interesas yra suprantamas – išsaugoti pardavimus. O mūsų tikslas – mažinti psichotropinių medžiagų vartojimą. Reikia atskirti, kuriais atvejais galima rasti sprendimą, tenkinantį abi puses, o kada jis neįmanomas. Todėl politikai turi priimti sprendimus, nepaisydami nuolat kylančių diskusijų. Labai geras pavyzdys yra dėl degalinių. Nė vienas iš išsakytų gąsdinimų nepasiteisino. Visa tai tebuvo manipuliacijos, kad politikai nepriimtų sprendimo.

Ligita Sinušienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Alpimas: dėl kokių priežasčių dažniausiai netenkama sąmonės? (44/0) 

Plauti galvą tik kartą per savaitę – tai įmanoma (43/0) 

SAM rekomenduoja kasmetinę vaikų sveikatos patikrą atlikti anksčiau (264/0) 

Ką daryti, kad plaukai neslinktų, nelūžinėtų ir blizgėtų (1268/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0