Sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio 2013 metų birželio 11 dienos įsakymu Nr. V-608 „Dėl sveikatinimo veiklos krypčių nuoseklaus įgyvendinimo“ LR Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) sudaryta iki šiol viešojoje erdvėje liaudies ir netradicine vadinamų medicinos sistemų problemų nagrinėjimo darbo grupė.  Jai vadovauti patikėta LR SAM viceministrei biomedicinos mokslų daktarei Jadvygai Zinkevičiūtei.

Painiava terminologijoje
Darbo grupės tikslai yra aiškiai apibrėžti šių medicininės veiklos sričių terminologiją, specialistų funkcijas, reikalavimus jų kvalifikacijai, išnagrinėti dabartinę padėtį, susidariusią nekontroliuojamai teikiant gyventojams tokio pobūdžio sveikatinimo paslaugas, bei numatyti žingsnius, kuriuos reikia padaryti siekiant efektyviau panaudoti šiuos dar neįteisintus sveikatos apsaugos sistemos rezervus.

Rugpjūčio 8 d. LR SAM įvyko pirmasis darbo grupės posėdis. Posėdžio metu buvo diskutuojama, kaip, atsižvelgiant į naujausius dokumentus, reglamentuojančius natūraliosios medicinos praktiką pasaulyje, kaimyninėse šalyse sukauptą patirtį, Lietuvai būdingas istorines bei gyvas etnomedicinos tradicijas ir dabartinę oficialios medicinos situaciją parengti dirvą straipsnyje aptariamų praktikų integravimui į nacionalinę sveikatos sistemą.

Posėdžio metu buvo pabrėžta, kad šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nuo pasauliniame politikos ir mokslo diskurse įprastų terminų, vartojami labai prieštaringi ir nepakankamai konkretūs pavadinimai: netradicinė medicina, liaudies medicina, pakaitinė medicina, natūralioji medicina ir pan. Didžiausia problema yra ta, kad Lietuvoje iki šiol pavadinimą „tradicinė medicina“ įprasta taikyti oficialiai medicinai (biomedicinai) apibūdinti. Šią painiavą lėmė istorinės ir kultūrinės mūsų visuomenės raidos aplinkybės, o vartojamų terminų nevienodumas labai apsunkina susikalbėjimą tarp specialistų. Pavyzdžiui, tarptautiniame profesinės veiklos klasifikatoriuje nuo 2009 metų šios medicinos srities specialistams apibūdinti vartojamas terminas „tradicinės ir papildomosios medicinos profesionalai“ (angl. Traditional and complementary medicine profesionals). Tačiau lietuviškame vertime regime sumaištį keliantį sakinį „Tradicinės ir liaudies medicinos specialistai“. Viename populiariausių lietuviškų elektroninių anglų–lietuvių kalbų žodynų randame angl. complementary medicine vertimą „netradicinė medicina“ ir pan. Siekiant sutvarkyti įsivyravusį chaosą bei panaudoti užsienio šalių mokslinių tyrimų ir teisinio reglamentavimo patirtį, pirmiausia reikia labai aiškiai  įvardinti  reiškinį apibūdinančias sąvokas, pagaliau Lietuvoje įvedant pasaulyje pripažintus terminus. Tik tada galima paruošti efektyviai veikiančius reikalingus veiklai reglamentuoti dokumentus.

Kuo skiriasi tradicinė medicina ir papildomoji–alternatyvi medicina?
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šios didelės įvairovės medicinos srities visumai apibūdinti pasiūlė vartoti terminą tradicinė medicina ir papildomoji–alternatyvi medicina (TM/PAM) (angl. Traditional medicine and complementary, alternative medicine (TM/CAM)). Būtina pabrėžti skirtumą tarp TM ir PAM.

Tradicinė medicina yra platus terminas, apimantis tokias natūraliai tūkstantmečių eigoje etninių tradicijų pagrindu susidariusias gydymo sistemas kaip kinų medicina, indų Ajurveda, arabų unani bei gausias vietinių medicinos tradicijų formas. Dokumente „PSO tradicinės medicinos strategija 2002–2005 metams“ terminas tradicinė medicina dažniausiai vartojamas kalbant apie Afriką, Lotynų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Okeaniją, o papildoma ir alternatyvi medicina – Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją, turint omenyje, kad šiuose regionuose vyrauja alopatinė biomedicina, o TM dažniausiai nėra integruota į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, taigi iš esmės yra „alternatyvia“ ar „nekonvencine“. Ši pozicija naudinga kalbant apie konkrečios šalies situaciją, ja remiantis rengiant atitinkamus dokumentus. Kuomet kalbama apie visus regionus bendrai, vartotina minėta apibendrinanti sąvoka TM/PAM, kadangi tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje taip pat egzistuoja gilias šaknis turintys tradicinės medicinos reiškiniai (indėnų medicina ar Rytų Europos archaiškos gydymo praktikos).

Tradicinė medicina yra sudėtingas, atskiras, ne tik medicinos, bet ir kultūros paveldo objektas, reikalaujantis ypatingos prieigos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir galimai specifinio reglamentavimo, todėl šis ilgamečiais pasauliniais mokslininkų tyrimais paremtas atskyrimas PSO dokumentuose yra logiškas ir pagrįstas. Tuo tarpu alternatyviai ir papildomai medicinai neabejotinai priskiriamos gan naujos, šiuolaikinės alopatinės biomedicinos kol kas dar nepripažintos, bet jau efektyviai taikomos ligų diagnostikai ir gydymui metodikos (pvz., Folio metodika, Kirian  švytėjimas ir kt.).

Darbo  grupės posėdžio metu nutarta pagal visuotinai pripažintas  PSO rekomendacijas  oficialiam  aptariamos medicininės veiklos įvardijimui vartoti terminą tradicinė medicina/ papildomoji ir alternatyvioji medicina (TM/PAM) (angl. Traditional medicine and complementary, alternative medicine (TM/CAM)). Siekiant geresnio šios medicininės praktikos esmės suvokimo plačiuose visuomenės sluoksniuose šiai medicinos praktikai apibūdinti mūsų  šalyje pritarta taip pat ir trumpesnio termino – natūralioji medicina – vartojimui. Darbo grupės diskusijos metu buvo pasiūlytas natūraliosios medicinos apibrėžimas.  Pagal jį ši veikla charakterizuojama kaip istoriniu-empiriniu keliu susiformavusi įprastinės biomedicinos nepripažinta sveikatingumo ir gydymo praktika, skirianti daug dėmesio organizmo funkcinių sistemų tarpusavio ir jas supančios aplinkos ryšiams.

Dažniausiai pokalbyje arba literatūroje apsiribojama tik paminint atskiras šios klinikinės praktikos sritis: Ajurveda, kinų tradicinė medicina, fitoterapija-gydymas vaistažolėmis, homeopatija-gydymas labai mažomis medikamentinių preparatų dozėmis ir kt.

6 gydymo metodikos
Sprendžiant natūraliosios medicinos įteisinimo problemas, antras pagal svarbumą klausimas yra naudojamų klinikinėje praktikoje  TM/PAM diagnostikos ir gydymo metodikų klasifikavimas. Atsižvelgiant į bendrus metodikų požymius, buvo išskirtos šešios jų grupės bei sudarytas preliminarus TM/PAM metodikų klasifikatorius:

1. Biosisteminio poveikio metodikos: natūraliosios mitybos sistemų taikymas, kvapų  (aromoterapija), augalų (fitoterapija), gyvūnų (apiterapija, hirudoterapija, delfinoerapija, hipoterapija) ir kt. gydomojo poveikio metodai. 
2. Manualinio kontakto su pacientu metodikos: masažas, akupunktūra; chiropraktika, osteopatija, sudžok ir kt.
3. Integruotų fizinių pratimų metodikos: kineziterapija, šiaurietiškas vaikščiojimas, joga, cigun, taiči ir kt.
4. Gamtinių-fizikinių faktorių metodikos: pirčių terapija, balneoterapija, šviesos, šilumos, šalčio terapija, Folio metodo terapija ir kt.
5. Psichosomatinio gydomojo poveikio metodikos: meno terapijos, dvasinė ir psichinė meditacija, hipnoterapija, sielovada, malda ir kt. psichoterapinio poveikio metodikos.
6. Bioenergetinio gydomojo poveikio metodikos: gydymas biolaukais, reiki – gydymas rankomis neliečiant paciento ir kt.

Turint omenyje LR SAM darbo grupės vykdomo darbo ribotas galimybes (didžioji grupės narių dauguma dirba visuomeniniais pagrindais), atsakomybę, mastą ir problemos naujumą reikalinga plati visuomenės diskusija ir parama šiam darbui. Būsime labai dėkingi už pareikštus samprotavimus, nuomonę ir paramą darbo grupei. Pasiūlymus ir informaciją prašome siusti  elektroniniu paštu darbo grupės pirmininkei LR SAM viceministrei dr. Jadvygai Zinkevičiūtei jadvyga.zinkevič ir prof. Algimantui Kirkučiui

Prof. Algimantas Kirkutis, LR SAM darbo grupės narys, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų prezidentas, ir Rolandas Petkevičius – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto doktorantas, LSNR narys.

Šaltiniai
World health organisation policy on TM/CAM 2011 may 23.
http://www.integratedhealingmbs.com/#/who-policy/4522582177
WHO Traditional Medicine Strategy 2002 – 2005. World Health Organisation, Geneva 2002.  Internet

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Gintaras Kacevičius: „Lėšų kasmet daugėja, bet auga ir poreikiai, o poreikiai visada viršija galimybes“ (175/0) 

Po pirties – į ledinį vandenį: ar naudinga sveikatai? (401/0) 

Pirties nauda organizmui: kaip kūną veikia karštis? (444/0) 

NVSC priminimas: kaip saugiai teikti pirties paslaugas (691/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0