|
Rudens darbai kerta per nugarą (2625/0) |
Didelis fizinis krūvis, nuolatinė įtampa ir stresas kenkia sveikatai. Dėl to kaltiname visus, tik ne save. O dažniausiai gera sveikatos būklė priklauso tik nuo mūsų. Radikulito aukos Ji įsitikinusi, kad tai ne tik sunkių rudens darbų, bet ir prastos mitybos pasekmė. „Pažiūrėkime, ką mes šiandien valgome. Kaulams stinga reikalingų maisto medžiagų, todėl ir prasideda įvairios bėdos“, – teigė D.Šablinskaitė. Ji pastebi ir kitą blogą tendenciją – mažėja gyvulius ar įvairias kultūras auginančių žmonių. Anot jos, Turmanto miestelyje vienoje gatvėje rastum gal tik vieną karvę. „Vyresnio amžiaus žmonės nebelaiko gyvulių, o jaunimas dažniausiai išvažiuoja“, – pasakojo felčerė. Ji taip pat pabrėžė, kad stuburo skausmai kankina ne tik vyresnius, bet ir jaunus žmones. O Grinkiškio (Radviliškio r.) ambulatorijos gydytoja Nijolė Vagonienė sakė, kad nugaros skausmais dažniau skundžiasi vyrai, o sąnarių – moterys. Dėl didelių fizinių krūvių, netaisyklingo sunkių daiktų kilnojimo ir nešimo didžiulė apkrova tenka nugarai, todėl nereikia stebėtis, kad ji to neatlaiko. Skausmus kenčiantys darbštieji kaimų ir miestelių gyventojai gydomi individualiai ir dažniausiai – sėkmingai. Į ligoninę patenka vos vienas kitas. Kankina nemiga Darbas nulenkta galva, ilgą laiką būnant toje pačioje pozoje, lemia ir kraujotakos sutrikimus, padidėjusį kraujo spaudimą bei su tuo susijusias sveikatos problemas. Tačiau Tauragnų ambulatorijos bendruomenės slaugytoja Zita Petrauskienė gerai prisimena kolūkių laikus, kai darbo buvo dar daugiau, o besiskundžiančių prasta sveikata – mažiau. „Matyt, žmonėms patinka lankytis gydymo įstaigose ir gerti vaistus. Čia nėra nė vieno pensininko, kuris negertų migdomųjų, raminamųjų vaistų. Ateina ir depresijos kamuojamų žmonių“, – pasakojo Z.Petrauskienė. Tiesa, pas gydytojus daugiausia lankosi vyresni žmonės. Jaunų kaime gyvena nedaug, o ir tie į ambulatoriją ateina tik kraštutiniu atveju, nes bijo prarasti darbą ar pasiėmę nedarbingumo pažymėjimą gauti mažiau pinigų. Tauragnų gydytojai kasdien sulaukia įvairias traumas patyrusių suaugusiųjų ir vaikų. „Tai malkas kapodami susižeidžia, tai kopūstus pjaustydami įsipjauna, tai koks vaikas nuo dviračio nusiverčia“, – apie kiekvienos miestelio dienos realijas kalbėjo slaugytoja. Padaugėja moksleivių traumų Dažniausios jų – odos sužalojimai ir kaulų lūžiai. Taip pat nereti nelaimingų atsitikimų padariniai – smegenų sukrėtimai ir dantų išmušimai. Rečiau pasitaiko nudegimų ir nušalimų, raiščių ir sausgyslių sužalojimų. Apklausa taip pat parodė, kad kaulų lūžiai dažniausiai pasitaiko tarp regioniniuose miesteliuose gyvenančių mokinių. O didžiausias pavojus susižeisti tyko moksleivių iš didmiesčių. Nelaimės dažniausiai įvyksta žaidimų aikštelėse ar sporto salėse. Tačiau specialistai pabrėžia, kad jaunų ir sveikų žmonių žaizdos gyja greičiau, o vyresniųjų, sergančiųjų įvairiomis ligomis, jos dažniau supūliuoja, sunkiau ir ilgiau gyja, todėl pastariesiems reikėtų būti itin atsargiems. Žaizdų gydymo klaidos Tačiau, pasak gydytojų, dažniausiai šviežiose žaizdose yra nedaug bakterijų ir mikroorganizmų, su kuriais žmogaus imuninė sistema puikiai susidoroja. Todėl daugumos žaizdų nereikia plauti peroksidais, jodais, spiritais, tepti briliantine žaluma ar barstyti druska. Tokie dezinfekavimo būdai sužeistą vietą tik dar labiau sudirgina. Reikia stengtis mažinti skausmą. Be to, skatinant gijimą labai svarbu palaikyti tinkamą žaizdos drėgmę ir apsaugoti ją nuo išorės veiksnių. Ką daryti susižeidus? Nudegimai Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |
|