Šįmet pirmą kartą stipendija „Mokslo moterims“ įteikta visų Baltijos šalių mokslininkėms. Iškilmingoje ceremonijoje Latvijos mokslų akademijoje penktadienį 6000 eurų dydžio stipendijas gavo penkios mokslininkės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Jaunoji Lietuvos mokslininkė dr. Urtė Neniškytė dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedroje. Jos tyrimas turi potencialą atskleisti tikslią neurologinio vystymosi ir neuropsichiatrinių ligų, pavyzdžiui, autizmo arba šizofrenijos molekulinę priežastį.Dr. Nenškytė tiria lipidų grupavimą kaip signalą sinapsių eliminavimui. Tiriama, kaip nereikalingos neuronų jungtys arba sinapsės pašalinamos iš smegenų jų vystymosi metu. Pavienės molekulės, esančios šiose sinapsėse, signalizuoja imuninės sistemos ląstelėms, kurias jungtis reikia likviduoti.

Tyrėja teigia: „Esame gavę labai įdomius pirminius duomenis apie molekulinius markerius, kurie nulemia, kurias sinapses reikia likviduoti. Mes planuojame panaudoti šiuos markerius sinapsėms atskirti, kad palygintume jas su išsaugotomis sinapsėmis ir išaiškintume jų skirtumus, kurie skatina smegenų vystymąsi.“

Dr. Urtė Neniškytė šiuo metu augina 5 mėnesių dukrelę.

Stipendiją iš viso gavo penkios talentingos Baltijos šalių mokslininkės – Renatė Ranka, Jekaterina Ivanova ir Marina Sokolova iš Latvijos, Estijos mokslininkė Els Heinsalu bei jau minėta Lietuvos mokslininkė Urtė Neniškytė.

Biologijos mokslų daktarė Renatė Ranka dirba Latvijos Biomedicinos tyrimų ir studijų centro Molekulinės mikrobiologijos ir šeimininko organizmo sąveikos su patogenais laboratorijoje, kur tiria įvairių erkių rūšių mikrobiomą Latvijoje ir galimą įtaką erkių sukeltų ligų ekologijai. Tyrimas susijęs su įvairių erkių rūšių mikroorganizmų visuma arba mikrobiomos apibūdinimu ir veiksnių, galinčių paveikti infekcijų išplitimą populiacijoje, konstatavimu.

Rygos Technikos universiteto Rūdolfo Cimdinio Rygos Biomedžiagų inovacijų ir vystymo centro tyrinėtojos, inžinerijos mokslų magistrės Marinos Sokolovos tyrimo tikslas – sukurti kompozicines medžiagas, kurios būtų panašios į žmogaus kaulinio audinio struktūrą ir padėtų kovoti su tokiomis ligomis kaip osteoporozė, artritas, kaulų vėžys ir kitos.

Inžinerijos mokslų magistrė Jekaterina Ivanova dirba Latvijos Organinės sintezės institute, o jaunos mokslininkės tyrimas – aromatinių sulfonamidų kaip angliarūgštės anhidrazių inhibitorių sintezė – yra skirtas galimiems priešvėžiniams junginiams sukurti.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Autizmo spektro sutrikimas: ką svarbu žinoti? (159/0) 

Autistiškų vaikų brendimas – su kokiais iššūkiais susiduria tėvai? (204/0) 

Neurologė paaiškino, kodėl autistiški vaikai laikomi „bėgikais“ (700/0) 

Autizmas: kuo anksčiau diagnozuojamas, tuo mažiau problemų (916/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0