|
Vandenyje būk atsargus! (583/0) |
Kasmet birželio 1 dieną Lietuvoje oficialiai prasideda maudymosi sezonas. Maudynės suteikia atgaivą karštą vasaros dieną, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vanduo, be malonumų, slepia ir didelį pavojų, kuris iškyla žmonėms neatsakingai elgiantis tiek vandenyje, tiek ir prie vandens. Dauguma žmonių mano, jog skęsdami sulauks paplūdimiuose budinčių gelbėtojų pagalbos, todėl savo ir savo mažamečių vaikų saugumu rūpinasi nepakankamai. Reikėtų nepamiršti, kad gelbėtojai budi tik specialiai įrengtuose paplūdimiuose, o ir jų buvimas visiškai neapsaugo nuo nelaimės, nes paskęstama dažniausiai labai greitai, net nespėjus suteikti pagalbos. Panagrinėjus šio šimtmečio Lietuvos skendimų statistiką, matome, kad sutelkus prevencijos, gelbėjimo, pirmosios pagalbos ir gydymo įstaigų veiksmus, nuskendusiųjų skaičius mažėja. Tačiau kiekviena beprasmė mirtis suteikia begalinį skausmą artimiesiems ir neišmatuojamus nuostolius visai valstybei. Lietuvoje vyrų mirštamumo dėl skendimo rodiklis 3–5 kartus didesnis nei moterų! Tai galioja visoms amžiaus grupėms.
Pagrindinės skendimo priežastys:
Vaikų iki 6 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimo siekia 95–100 proc. Dažniausiai spėjama išgelbėti tik 1 iš 10 skęstančių vaikų. Vaikai skęsta tyliai! Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos, garsiai rėks. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą, todėl asmuo negali įkvėpti ir šaukti. Skęstantis vaikas chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, teškena vandenį, žiopčioja, kosti. Dėl to svarbu kuo greičiau pastebėti skęstantįjį. Jeigu netoli vandens telkinio dingo vaikas, pirmiausia jo reikia ieškoti vandenyje! Kaip saugiai elgtis vandenyje? Mokėjimas plaukti negarantuoja saugaus maudymosi. Turite laikytis elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių:
Žinokite paplūdimio vėliavų reikšmes: Žalia vėliava – maudytis saugu, rizika itin menka. Geltona vėliava – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti itin budriems. Raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės. Raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai. Kaip elgtis pavojingose situacijose vandenyje? Jei vandenyje nutiko kažkas netikėto, svarbiausia nesutrikti, nepanikuoti ir prisiminti, kaip galima sau padėti tokioje situacijoje. Keletas patarimų, kurie gali labai pagelbėti, patekus į pavojų: Jei sutraukia mėšlungis: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi. Net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę, įtempkite raumenį ir plaukite į krantą. Užspringus vandeniu: reikia atsigulti ant nugaros ir iškosėti vandenį. Nuvargus plaukiant: atsigulti ant nugaros, ramiai kvėpuoti, jei reikia, sugalvoti gelbėjimosi planą, pailsėjus jį vykdyti. Atsidūrus vandenyje su drabužiais: nusispirti batus, po to nusimauti kelnes, išsinerti iš viršutinių drabužių. Patekus į žoles: nemakaluoti bet kaip kojomis, stengtis rankomis atsargiai išsilaisvinti iš žolių. Įkritus į šaltą vandenį: stenkitės laikyti galvą virš vandens, nes panėrus ją į vandenį greičiau atšąla visas kūnas. Jūroje. Baltijos jūra nėra draugiška poilsiautojams. Šaltas vanduo, bangų išmuštos duobės bei klastingos povandeninės srovės gali apkartinti poilsį bei maudynes jūroje. Esant didelėms bangoms, nereikia joms priešintis, nes taip išeikvosite daug jėgų. Stenkitės išlikti ramūs. Pasistenkite balansuoti ant bangos. Jei pajutote, kad patekote į stiprią atsitraukiančios bangos srovę, nesistenkite visomis išgalėmis plaukti į krantą. Iš pradžių plaukite lygiagrečiai kranto linijai ir tik išplaukę iš stiprios srovės zonos bandykite plaukti į krantą. Upėje. Ne visos vietos upėje, kaip ir kituose vandens telkiniuose, yra tinkamos maudytis. Jei nėra paplūdimio, reikėtų ieškoti kuo saugesnės vietos ties vidiniu upės posūkio krantu – ten sekliau, nuožulnesnis dugnas, mažesnė srovė. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant prie upės vingio vidiniojo kranto. Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?
Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?
Plaukimo valtimi taisyklės:
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Jums linki gražios vasaros ir saugaus poilsio prie vandens! Pagal metodines rekomendacijas „Tėvams apie įvairaus amžiaus vaikų sužalojimų rūšis“ parengė Image: FreeDigitalPhotos.net
Powered by AkoComment 3.0 vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus. Į viršų |
|