Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėtas taikyti naujas saugus ir efektyvus metodas užkalkėjusioms kraujagyslėms plėsti. Įstaiga įsigijo intravaskulinės litotripsijos aparatą, kuris bus pagalbininkas atkuriant kraujotaką užakusiose tiek širdies, tiek periferinėse kraujagyslėse.

Gydytojas psichiatras Raimundas Alekna pranešime žiniasklaidai teigia, jog šiandien vyrauja ne vienas mitas deginamojo tabako (įprastų cigarečių) atžvilgiu. Pavyzdžiui, dalis žmonių klaidingai mano, kad sveikatai kenkia pats nikotinas, o ne degimo metu išsiskiriančios dervos, smalkės ar kitos nuodingos medžiagos.

Europos vaistų agentūros (EVA) Ekstremaliųjų situacijų darbo grupė (Emergency Task Force ETF) rekomendavo atnaujinti COVID-19 vakcinas, kad jos būtų pritaikytos įveikti naująją SARS-CoV-2 atmainą JN.1.

Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje prastėja. Viena pagrindinių to priežasčių – pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Tuo tarpu specialistai teigia, kad būtent vaikų darželiuose yra paklojami tiek fizinės, tiek emocinės vaikų sveikatos pamatai, o tai ignoruojantys tėvai savo atžaloms gali padaryti meškos paslaugą.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad saulė pavasarį nėra labai kaitri, šiuo metų laiku saulės spinduliai vieni pavojingiausių. Taip yra todėl, kad po žiemos oda yra jautresnė, labiau sudirgusi, be to, saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai pavasarį yra mažiau sugeriami atmosferoje. Ketinantiems šiuo laikotarpiu ilgiau pabūti lauke specialistai rekomenduoja naudoti nuo saulės poveikio saugančias kosmetines priemones, taip pat galvos apdangalus bei akinius nuo saulės, nes UV spinduliuotė gali būti kenksminga ne tik odai, bet ir akims.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50-60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Antroji pagal svarbą su darbu susijusi sveikatos problema – įtampa, kurią patiria 22 proc. ES darbuotojų. Nesirūpindami savo protine sveikata rizikuojame patirti perdegimą, taip pat didėja rizika susidurti su psichologiniais sutrikimais.